Penktadienį „SpaceX“ turėtų iškelti dar vieną „NanoAvionikos“ palydovą

„SpaceX“ raketos pakilimas „Unsplash“ nuotr.

Sausio 22 d. (penktadienį) iš kosmodromo Floridoje turėtų pakilti bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“, kurioje bus ir Lietuvoje sukurtas palydovas, pavadintas „Charlie“. Tai jau trečiasis per pastarąjį pusmetį į kosmosą kylantis Lietuvos UAB „NanoAvionika“ palydovas.

Kaip teigiama pranešime, „Charlie“ pakils į įprastą mažųjų palydovų buveinę — Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600-800 km aukštyje. „Falcon 9“ tądien iš viso turėtų gabenti 93 įvairios paskirties palydovus bei tris papildomus krovinius. Misija „Transporter 1“ yra pirmoji „SpaceX“ palydovams skirtos programos „SmallSat Rideshare“ misija 2021 metais.

„Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionikos“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Abiejų palydovų pagrindas yra Lietuvos bendrovės sukurta nano palydovų platforma M6P — pirmoji standartizuota platforma rinkoje.

„NanoAvionikos“ palydovų surinkimo centras. Bendrovės nuotr.

M6P reiškia, kad joje telpa 6 krovinio vienetai (vienetu vadinamas kubas, kurio kraštinių ilgis sudaro 10 cm, o tūris — 1.000 kubinių centimetrų). Esant poreikiui, platforma gali turėti variklį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą.

Abu palydovai taps JAV bendrovės kuriamos, duomenų rinkimo ir perdavimo į Žemę, sistemos dalimi. Antrasis palydovas – „Bravo“ – į orbitą turėtų būti iškeltas per pirmąjį šių metų ketvirt5. „Charlie“ ir „Bravo“ taip pat turės tiksliausią mažųjų palydovų rinkoje navigacijos sistemą su įdiegta žvaigždžių sekimo posisteme.

„Aurora Insight“ palydovus naudos radijo dažnių spektro stebėsenai, apdorojant mobiliojo ryšio ir belaidžio duomenų perdavimo, televizijos transliavimo signalus. „Aurora“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją pateikti žemėlapio formatu, realiu laiku. Stebėsenos duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti.

„Aurora Insight“ yra sukūrusi radijo dažnių matavimo ir stebėjimo prietaisus sumontuotus ant transporto priemonių, bokštų, pastatų ar kitų objektų. Jau dabar atliekamus matavimus papildys ir duomenys gauti iš „Bravo“ bei „Charlie“ palydovų.

Išskirtinai sėkmingi metai

Vytenis J. Buzas, „NanoAvionikos“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų. Bendrovės nuotr.

„Skamba beveik ironiškai, tačiau 2020-ieji mums buvo puikūs metai. Pakiliai pradedame ir naujuosius, ši misija mus nuteikia labai optimistiškai. Šiuo metu 90% „NanoAvionikos“ sutarčių apima visą spektrą paslaugų – pradedant palydovo sukūrimu, kliento krovinio integravimu ir baigiant palydovo paleidimu bei jo valdymu orbitoje. Visos iki šiol įgyvendintos misijos, leido mums sukaupti daugybę patirties ir užtikrinti sklandų duomenų ir komunikacijos iš kosmoso tiekimą klientams, o tai, mūsų industrijoje, svarbiausia“, – komentuoja Vytenis J. Buzas, „NanoAvionikos“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų.

Tiesa, naujausių finansinių duomenų jis nepateikia.

[infogram id="3fadd166-29c5-4a52-b9c6-4e29e8faa439" prefix="cxX" format="interactive" title="Nanoavionika: dosjė"]

Jis priduria, kad vienas svarbiausių ir įdomiausių bendrovės projektų — NASA misija.

Kaip VŽ rašė, pagal pernai pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) „NanoAvionika“ sukurs 12 krovos vienetų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Išskleista orbitoje Saulės burė bus maždaug 74 kvadratinių metrų ploto. Tokias bures ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.

Pernai „NanoAvionics“ taip pat pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“, kuriančia itin aukštos raiškos (UHD) Žemės vaizdo sistemą, skirtą planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai. Tam bus pasitelktas mažųjų palydovų spiečius. „NanoAvionika“ įsipareigojo sukurti pirmuosius 5 spiečiaus palydovus, kurių pagrindu taps 16 krovos vienetų platformos, kuriamos ir gaminamos Vilniuje.

Taip pat, per praėjusius metus „NanoAvionics“ atidarė tris naujus biurus – vieną iš jų Kaune — ir komandą papildė naujais nariais. O JK įmonė persikėlė į didesnes patalpas.

Palydovo „Charlie“ paleidimą į kosmosą bus galima stebėti virtualiame renginyje.

Komentarai