„LTG Infra“ vadovas: jei „Rizzani“ negebės tęsti Jonavos tilto statybos, ieškosime naujo rangovo
„Mums tai ypatingos svarbos projektas. Jeigu nematysime galimybių jiems išsikrapštyti, turėsime nutraukti sutartį ir skelbti pirkimą. Jeigu matysime, kad „Rizzani“ atsivežė tvarų planą, toliau dėliosimės atsiskaitymus su subrangovais, kad nurimtų rinka ir galbūt mes tiesiai atsiskaitytume už atliktus darbus“, – BNS teigė V. Žalimas.
Restruktūrizuojamos Italijos įmonės delegacija trečiadienį atvyksta į Vilnių, kur pristatys, kaip ketina stabilizuoti savo finansus ir tęsti projektą. Po susitikimo bus vertinama, ar ji sugebės atsiskaityti su subrangovais ir jį įgyvendinti.
„Atvyksta („Rizzani de Eccher“ – BNS) vadovybė ir lietuvių (Italijos įmonės Lietuvos filialo – BNS), ir italų. Pasakos mums, kokį turi finansinį planą, kaip jie žada išeiti iš šitos situacijos“, – kalbėjo „LTG Infra“ vadovas.
VŽ sausį paskelbė, kad restruktūrizuojama „Rizzani“ turi iššūkių atsiskaityti su subrangovais. Kaip VŽ pasakojo vienas projekte dirbančių subrangovų, norėjęs likti anonimu, Italijos kompanija nuolat delsia atsiskaityti su prie Jonavos dirbančiais partneriais. Pasak jo, dėl to projektas tarsi merdi: tiekėjai stabdo medžiagų, degalų pristatymą, stoja darbai, viskas vėluoja.
Pasak „LTG Infra“ vadovo, bendrovės atstovai taip pat papasakos, kaip jie ketina šias skolas padengti: „Jeigu jie neatsiskaitys su subrangovais, subrangovai su jais nedirbs. Jiems reikės kažkokį skolos dengimo planą turėti. Tai tikimės pamatyti visą vaizdą.“
V. Žalimo teigimu, Italijos teismas pagrindinei „Rizzani de Eccher“ įmonei darkart suteikė 120 dienų terminą sutvarkyti finansinę padėtį.
„Italijos teismas porą kartų jau nepatvirtino jų restruktūrizacijos plano. Jie dabar trečią kartą išėjo su dar kitu veiksmų planu, kurį turi pasitvirtinti teismuose – kaip jie gaus tuos finansinius resursus, reikalingus tęsti bendrovės veiklą“, – sakė V. Žalimas.
„Mūsų nuomone, rangovas, bent jau pagal tą planą, kurį pristatinėjo, turėtų per artimiausius tris mėnesius susidėlioti tą savo finansinį stabilumą“, – pridūrė jis.
„LTG Infra“ vadovas tikino nežinantis, kiek subrangovų „Rizzani de Eccher“ skolinga, nors jų „eilėje stovi tikrai ne vienas ir ne du“. Jo žiniomis, bendrovės skolų subrangovams suma siekia apie kelis milijonus eurų.
Dar anksti laidoti
„LTG Infra“ vasario pradžioje pranešė svarstanti galimybę tiesiogiai atsiskaityti su Lietuvos subrangovais už būsimus darbus statant tiltą.
V. Žalimas tuomet sakė, kad kartu su Italijos įmone svarstomi „visi teisiniai būdai“, kad būtų užtikrintas tilto statybos tęstinumas ir „mažinama įtampa tarp projekto dalyvių“.
Kaip aiškino tilto užsakovės vadovas, su Italijos įmone preliminariai sutarta, kad „LTG Infra“ galėtų tiesiogiai atsiskaityti už būsimus darbus, o tai padėtų nuraminti rinką ir paskatinti subrangovus tęsti darbus.
„Dar 60% tilto liko pastatyti, tai tą visą likusią dalį mes ir mokėtume tiesiai. Arba bent jau tol, kol jie patys nesusitvarkytų savo finansinių srautų“, – BNS teigė V. Žalimas.
Jis taip pat patikino, jog nutraukti sutartį ir pradėti naujo rangovo paieškas projektui būtų žalingiau nei sulaukti „Rizzani“ veiksmų plano: „Per anksti yra laidoti, nes palaidojimas pakenktų projekto eigai labiau negu išlaukimas, turime gauti daugiau aiškumo. Reikia suprasti, kad čia yra labai didelė organizacija. Jie dirba per visą pasaulį, jų projektų krepšelis yra labai solidus.“
„LTG Infra“ vadovo teigimu, Italijos įmone domisi „dar didesnis pasaulinis žaidėjas“, kuris galbūt perimtų ir jos skolas Lietuvoje. Tai, pasak V. Žalimo, situaciją deeskaluotų.
Priteisė skolą
„Rizzani de Eccher“ betono gaminių tiekėjai Vokietijos kapitalo „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ turi sumokėti 0,45 mln. eurų skolą, preliminariai nusprendė teismas.
Klaipėdos apygardos teismas vasario 13 d. tenkino „Heidelberg Materials“ Lietuvos filialo prašymą priteisti skolą už patiektas statybines medžiagas.
Preliminariu neskundžiamu sprendimu „Rizzani de Eccher“ turės sumokėti 429.840 Eur skolą ir 21.100 Eur delspinigių ir 10,15% metinių palūkanų. Italijos įmonė taip pat turės atlyginti 5.500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pasak teismo, preliminarus sprendimas įsigalios per 20 dienų, jei „Rizzani de Eccher“ iki tol nepateiks pagrįstų prieštaraujančių argumentų.
„Heidelberg Materials“ nurodo tiekianti betoną, jo mišinius ir kitas statybines medžiagas.
Dėl tilto statybos „Rizzani“ su „LTG Infra“ sutartį pasirašė 2022 m. balandį. Tuomet jos vertė siekė 77,4 mln. Eur (su PVM), po indeksacijos – 96,8 mln. Eur (su PVM), arba 25% daugiau.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje interjero sprendimų rinka sparčiai auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus baldų ir interjero prekių mažmeninė prekyba išaugo apie 12 %. Vis labiau domimasi ne pavieniais produktais, bet visuma: galimybe sprendimus patirti gyvai ir įvertinti jų pritaikomumą. Šią tendenciją atliepia naujo tipo erdvės, kuriose susijungia ekspozicija, konsultacija ir bendradarbiavimas.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
Greitesnis leidimas, paprastesnės procedūros ir geresnė kaštų kontrolė – taip buvo pristatyta naujoji projektinių pasiūlymų tvarka, įsigaliojusi 2024 m. lapkritį. Teoriškai tai turėjo supaprastinti statybos procesą visiems jo dalyviams. Tačiau praktika rodo, kad ten, kur procesai sudėtingi, greitis ne visada reiškia aiškumą, o ankstyvi sprendimai gali virsti vėlyvomis problemomis.
„Lietuvoje tai išskirtinis, unikalus čempionatas, neturime kito tokio tipo renginio, skirto Lietuvos transporto ir logistikos bendruomenei. Tad jau ketvirtą kartą vyks vienintelis šalyje krautuvų čempionatas ir šiemet jis pirmą kartą – balandžio 24 d. tarptautinėje statybos ir būsto sprendimų parodoje „Resta“, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“. Mūsų čempionatas nenusileidžia Vokietijoje vykstančioms tarptautinėms krautuvų varžyboms, kuriose dalyvauja ir Lietuvos atstovai, – teigia čempionato organizatorius, bendrovės „Alwark“ rinkodaros vadovas Vaidotas Kviklys.
Statybos pradėtos 2022 m. liepą, jas ketinta baigti iki 2025 m., tačiau dabar LTG nurodo, kad tilto perdangą įrengti planuojama 2026 m. pabaigoje, o šiuo metu jau esą atlikta pusė darbų. Kaip VŽ patvirtino 3 nesusiję šaltiniai, nuo sausio objekto statybos nevyksta.
Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Skaičiuojama, kad šio etapo vertė trijose Baltijos šalyse turėtų siekti 15,3 mlrd. Eur.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
REKOMENDUOJAME
