Statistika: tas pats projektas, tas pats sklypas, skirtingi projekto etapai. Pirmas etapas 60kv - 140k eur, paskutinis etapas - 80kv, 460k eur, skirtumas ~5 metai. Ar realu, jog per 5m darbuotojų atlyginimai ir medžiagos pabrango 2.5 karto?

30–45% profesionalių gen. rangovų jau dabar turi kontraktus arba su Rūdninkais (kam miesteliai), arba stadione paiso cizas, arba Rheinmetall statys, nua arba palauksim ir Akropolio antrą statybų etapą ir kitu projektų – dauguma gen. rangovų jau dabar žino, ką statys per ateinančius 24 mėnesius. o kas įdomiausia - Lietuvos NT vystymo rinka yra apie 7,4–8 mlrd. EUR per metus, o kaip pavyzdys tik Rūdninkai kainuos apie 2 mlrd. EUR (apie 20% rinkos dydžio). Ką tai reiškia? Bus gerų gen. rangovų trūkumas rinkoje, o trūkumas reiškia aukštesnes kainas – todėl tu sumokėsi daugiau už savo penktą butą (nes keturi yra per mažai). Jei žiūrėsime ne Lietuvos, o Vilniaus skaičius (nes didieji vystytojai yra Vilniuje), šie skaičiai bus dar didesni. Antra pakopa: Lietuvos BVP apie 78 mlrd. EUR, o antros pakopos pensijų fonduose sėdi apie 9–10 mlrd. EUR. Apie 50% teoriškai išsiims pinigus (pvz Estijoje daugiau nei 75% buvo išimta). Dalis pinigų gali nueiti į NT. nu ką - ar augs kainos? Lietuvos banko iniciatyva mažinti depozitą nuo 15 iki 10 proc. turėtų turėti poveikį rinkai, bet nori didinti pradinį įnašą pirmam būstui – štai čia bus įdomu. NŽT reforma kankina tiek sklypų savininkus, tiek vystytojus, nes priverčia mokėti daugiau, o sandoriai užsitęsia. Patys stabdome miesto augimo tempą ir taip sukuriame trūkumą. Infrastrukturinis mokestis turėtų dengti kaštus už kelius aplink namus ar projektus, bet to nevyksta, ir reikia prisidėti papildomai. įtaką kainai. Paradoksas, kad miestui neleidžiama augti į viršų, o miesto plėtra nukreipiama į Gariūnus, Savanorių prospektą, kur daug smirda dėl atliekų ir šilumos stočių -> praktiškai neįmanoma ten gyventi. Tiek daug biurokratijos – detaliųjų planų keitimas užtrunka 24–28 mėnesius (tai kam skubėti?). Leidimai taip pat ilgai užtrunka, nors turi patvirtintus detaliuosius planus. Sklypų savikaina auga, nes laikas bėga.

Gera įžvalga dėl stambiųjų projektų kaip rūdininkai, akropolis ir kiti. Antros pakopos atlaisvinimas bei siūlomų Lietuvos Banko pakeitimų kokteilis mane iš tiesų gąsdina. Be abejo, sunku pasakyt, kiek tų pinigų išsiims iš II pakopos ir ar tos sumos yra pakankamos dengti n-tojo būsto paskolos pradinį įnašą, kuris tipiškai, yra didesnis. Tie, kas pirktų, pirmąjį būstą, tipiškai, bus jaunesni ir geriausiu atveju spėję sukaupti iki 5-8k, kas vėlgi, nėra pakankama suma pradiniam įnašui Vilniuje, o tik dalis. Sutrumpintų taupymo laikotarpį ~metais Kiti veiksniai kaip infrastruktūros nevystymas, biurokratiniai procesai, gali paaiškinti, kodėl yra inercija reaguojant į paklausą, paaiškinti terminus, tačiau man sunku suprasti, kaip tai yra susiję su didelėmis pelno maržomis.

Dėl 2 pakopos: Manau, bus nemažai tėvų, kurie išims po 5–10 tūkst. eurų — jiems pinigų nereikės, o vaikams tuos pinigus atiduos pradiniam įnašui. Atsakau tau į klausimą: pelno maržos, kurios anksčiau buvo virš 20%, dabar panašiai laikosi apie 18–20%, jei vystytojas yra normalus. Daug kas labai pabrango, todėl ir įsigijimo kaštai išaugo nežmoniškai. Bet aš jums sakau – NZT mokestis taip pat yra žudikas.