Finansų ministras žada ieškoti saugiklių savivaldybėms nustatant NT mokestį

Papildyta Rimanto Šadžiaus, finansų ministro, komentaru.

„Norime surasti racionalų mechanizmą, kuris leistų i savivaldybėms įsitraukti į mokesčius, jų skaičiavimus ir leistų atsižvelgti į konkrečios savivaldybės gyventojų situaciją, bet ir taip pat kad atsižvelgtume į galimus nepageidaujamus efektus ir galvojame, kokius saugiklius būtų galima įdėti, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras. – Konkrečių sprendimų nepasakysiu, nes jų kol kas galutinių nėra.“

Ministras taip pat kol kas negalėjo pasakyti, kokias lengvatas ar išimtis savivaldybės galėtų nustatyti.

„Šiandien negaliu šito atsakyti, nes tai ganėtinai nauja idėja, galvojame, kaip ją realizuoti, kaip į tuos pasiūlymus atsižvelgti“, – sakė R. Šadžius.

R. Šadžius pakartojo, kad bus laikomasi anksčiau pasiekto kompromiso su savivaldybėmis dėl lėšų iš NT mokesčio padalijimo savivaldai ir gynybai. 

Nebūtų šuolių

„Jeigu savivaldybės pačios galėtų numatytos įstatyme ribose nustatyti (NT mokesčio – BNS) žirkles, tada, kai yra mokestinės indeksacijos (perskaičiuojama mokestinė NT vertė – VŽ), jos galėtų taikyti mažesnį apmokestinimo procentą ir nebūtų didelių mokestinių šuolių“, – BNS sakė A. Klišonis.

„Tai neduotų socialinių sprogimų. Natūralu, kad, jeigu žmogus mokėjo 200–300 Eur už savo gyvenamą būstą ir po indeksacijos (mokestinės vertės perskaičiavimo – VŽ) jam reikia mokėt dvigubai daugiau, tai turbūt nesukeltų palankių emocijų“, – teigė jis.

Gintautas Paluckas, premjeras, pirmadienį sakė, jog Vyriausybė siūlys didesnes – 50.000 Eur NT mokesčio grindis, tačiau dėl konkrečių jo ribų bei išimčių, atleidžiant kai kuriuos gyventojus nuo mokesčio, bus siūloma spręsti savivaldybėms.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, palaiko, jog savivaldybės galėtų nusistatyti ir savo mokesčio tarifus.

A. Klišonio teigimu, savivalda tokį siūlymą taip pat palaiko – jis reikštų, kad savivaldybės mokestį galės nustatyti panašiai, kaip žemės ir žemės nuomos mokestį.

„Savivaldybės, turėdamos žirkles, galėtų tinkamiau subalansuoti ir galbūt numatyti tiksliau grindis, nuo kada tas mokestis nėra renkamas, – BNS sakė LSA vadovas. – Tada yra galimybė mokestinį lygį turėti daugmaž stabilų.“

A. Klišonio teigimu, net ir mažos pajamos iš NT mokesčio papildytų savivaldybių biudžetus infrastruktūrai gerinti, medikams, mokytojams pritraukti.

Nubrėžti ribas

Gitanas Nausėda, prezidentas, teigia, kad savivaldybėms turėtų būti apibrėžtos konkrečios ribos, sprendžiant dėl mokesčio ir jo išimčių. Kitu atveju, pasak šalies vadovo, sumažėtų jų finansinės galimybės. 

„Iš tikrųjų, savivaldybės gali naudoti NT mokesčio diskreciją tam tikrais galbūt ir politiniais tikslais. Bet jos visada turės prisiminti vieną paprastą faktą, kad, jeigu jos tuos mokesčius sumažins, jų finansinė bazė susiaurės. Tai reiškia, kaip jie vykdys tas paslaugas, teiks gyventojams, jeigu jie turės sumažėjusias finansines galimybes tai daryti“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė G. Nausėda, jį cituoja BNS.

„Visada reikės įvertinti tam tikrus aspektus ir visada reikia įvertinti tai, kad turėtų vis tiek būti nustatyta tam tikra maksimali riba ir savivaldybės neturėtų jos peržengti“, – pridūrė šalies vadovas. 

G. Nausėda ragino gynybos finansavimo nesieti vien tik su NT mokesčiu, kuris, anot jo, „tikrai neužtikrins reikšmingos dalies mūsų krašto apsaugos finansavimo“.

„Turint omenyje, kad jis praktiškai skirtas savivaldybėms, tikėtis, kad šitokiu būdu mes kažkaip spręsime savo gynybos finansavimo klausimus, būtų naivu“, – kalbėjo prezidentas.  

Frederikas Jansonas, prezidento patarėjas, antradienį LRT televizijai sakė matantis rizikų siūlyme savivaldybėms leisti pačioms nusistatyti NT mokesčio ribas, nes savivaldai suteikus tokią laisvę būtų sunku prognozuoti, kiek pajamų valstybė iš jo surinks.

Be to, anot Prezidentūros atstovo, naujas NT mokestis būtų mokamas 2027 m., kai vyks ir savivaldos rinkimai, todėl politikai gali juo pasinaudoti siekiant rinkėjų palankumo.

VŽ jau rašė, kad Finansų ministerija siūlo NT, kurio vertė 40.000–200.000 Eur, taikyti 0,1% tarifą, 0,2% tarifu apmokestinti 200.000–400.000 Eur vertės turtą, 0,5% tarifą taikyti NT, kurio vertė iki 600.000 Eur, visą brangesnį turtą apmokestinti 1% tarifu.

Reikia atkreipti dėmesį, kad mokestis bus mokamas už dalį, viršijančią nepamokestinamą 40.000 Eur ribą vienam asmeniui.

Remiantis pateiktu projektu, NT mokestis būtų nemokamas, kai jis neviršija 5 Eur. Rimantas Šadžius, finansų ministras, interviu BNS teigė, jog NT mokestis maždaug 250.000 vertės butą turinčiai šeimai kainuotų 7 Eur per mėnesį.

VŽ primena, kad dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200.000 Eur. 

Komercinio NT mokestis negali viršyti 3% jo vertės, jį nustato savivaldybės. Dažniausias nustatytas tarifas – 1%. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos dabartiniu išaiškinimu, tokiam turtui priskiriami viešbučių, administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, gydymo, kultūros, mokslo, sporto ar kitos paskirties statiniai.

VŽ jau apžvelgė, kad net ir nekeičiant teisės akto, 2026 m. įsigalios naujos, gerokai didesnės mokestinės vertės, tad tikėtina, kad didmiesčių gyventojai taps šio mokesčio mokėtojais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nereikia ir pokyčių: kitąmet mokančių NT mokestį ir taip smarkiai padaugės