NT mokesčio projekto Seime laukiama kitą savaitę
„Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atlieps daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė jis.
J. Olekas tvirtino, kad pagal tuos NT mokesčio variantus, kuriuos jis matė, tai bus simbolinis mokestis už kuklų pirmąjį būstą ir didesnis – už prabangų turtą.
„Man atrodo, kad mokesčių diferenciacija, kuri dabar siūloma, neturėtų sukelti žmonėms nepakeliamų arba papildomų sunkumų. Tikrai galvoju, kad dydžiai, išlygos, nuolaidos yra pamatuotos“, – sakė jis.
Seimo vicepirmininko teigimu, gegužės pradžioje Vyriausybės patvirtintas NT mokesčio variantas jau turėtų pasiekti Seimą.
Komentuodamas planuojamas protesto akcijas dėl NT mokesčio, J. Olekas tvirtino, kad pasikalbėjus su žmonėmis, dauguma jų pritaria, supranta ir pateisina planuojamą apmokestinimą.
„Manau, kad jie nebus taip angažuoti protestuoti dėl to, jog tvarka keičiasi“, – sakė politikas.
BNS anksčiau rašė, kad valdančiosios koalicijos taryba siūlo iki 200.000 Eur mokestinės vertės turtui taikyti 0,1% tarifą, nuo 200.000 iki 400.000 Eur – 0,2%. Svarstomi ir 0,5%, 1% ar 2% tarifai brangiam turtui. Pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojant būstą būtų taikomas 50% mažesnis tarifas.
Gintautas Paluckas, premjeras, yra sakęs, kad gyventojai, kurių NT mokestinė vertė sieks iki 50.000 Eur, nemokės „praktiškai jokio“ NT mokesčio.
Savo ruožtu Gitanas Nausėda, prezidentas, siūlo apmokestinti NT, kurio mokestinė vertė siekia bent 50.000 Eur.
Tuo metu Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, pritartų platesnei NT mokesčio bazei, tačiau mažos vertės būstui siūlo taikyti tik minimalų tarifą arba jo visai neapmokestinti.
96% būstų – iki 200.000 Eur
96% Lietuvos būstų vertė neviršija 200.000 Eur, sako Kazys Maksvytis, Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius.
„Didžioji dauguma butų, 96%, sukrenta į iki 200.000 Eur vertę, beveik 4% – į nuo 200.000 iki 400.000 Eur. Likę 2.000 statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams trečiadienį teigė K. Maksvytis.
„Lyginant su 2021 m., pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200.000 Eur“, – pridūrė jis.
2025 m. sausį iki 20.000 Eur kainavo 12,5% šalies būstų ir, pasak K. Maksvyčio, palyginti su 2021 m., tai yra pakankamai ryškus dalies mažėjimas.
Pasak jo, daugiausia būstų yra 20.000–75.000 Eur vertės. Virš 500.000 Eur kainuojančių būstų Lietuvoje yra 803, o virš 0,8 mln. Eur – 74.
Pasak K. Maksvyčio, nuo 2021 m. Lietuvoje NT vertės augo 70–80%. Gyvenamųjų namų vertės augimas siekė 75%.
„Išsiskiria poilsio ir sporto turto vertės didėjimas 96%. Bendrabučių augimas irgi labai ryškus“, – tvirtino jis.
Bendra viso Lietuvoje registruoto NT vertė šių metų pradžioje siekė 202,4 mlrd. Eur, iš kurių 158 mlrd. Eur – statinių vertė, o visa kita – žemės.
K. Maksvyčio teigimu, 2022–2023 m. labiausiai didėjo statinių vertė – 15–20 mlrd. Eur.
RC masinį NT vertinimą atlieka kasmet – kiekvienų metų sausio 1-ąją įsigalioja naujos vidutinės NT rinkos vertės. Jos ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami NT mokesčiai.
Naujos mokestinės vertės turėtų įsigalioti kitąmet.
„Nemuno aušra“ jau yra registravusi pataisas, kuriomis siūlo kas trejus metus keisti NT mokestinę vertę.
VŽ primena, kad dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200.000 Eur. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3% jo vertės, jį nustato savivaldybės.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos dabartiniu išaiškinimu, tokiam turtui priskiriami viešbučių, administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, gydymo, kultūros, mokslo, sporto ar kitos paskirties statiniai.
Pernai NT mokestį mokėjo 35.000 žmonių, iš jų surinkta 14 mln. Eur.
