Antras šansas daugiabučiui: kaip senus pastatus paversti šiuolaikinio žmogaus poreikius tenkinančiais moderniais būstais?
Pirmą kartą Lietuvoje sukurtas praktinis įrankis – Daugiabučių modernizacijos architektūros gairės – padės rasti geriausius sprendimus ir išvengti klaidų formuojant modernų miesto įvaizdį. Jas parengė Vilniaus miesto savivaldybė kartu su architektais ir sostinės daugiabučių bei kitų pastatų renovacija besirūpinančia viešąja įstaiga „Atnaujinkime miestą“. Nors gairės skirtos pirmiausia Vilniui, jomis gali naudotis ir kiti miestai.
„Gairėse pateikiame pasiūlymus, kaip pasiekti geresnę architektūros kokybę pritaikant konkrečias priemones – medžiagas ir technologijas bei pačius sprendinius. Apžvelgiame pasirinktų priemonių ryšį su aplinka ir elementų vientisumą. Kaip ypač svarbią sąlygą kuriant ateities miestus, akcentuojame gyventojų įsitraukimą priimant lemiamus sprendimus. Architektūros gairės tai – kreipimasis į bendruomenes, su kurių pagalba pastatams galime suteikti naują išvaizdą ir funkcionalumą“, – sako viešosios įstaigos vadovė Eglė Randytė.
Kviečia renovaciją įgyvendinti sistemingai ir išvengti chaoso
Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėse yra išskirti trys Vilniuje paplitę daugiabučių tipai, aprašyta jų istorija. Leidinys iliustruotas pastatų nuotraukomis ir detalizuotais atnaujinimo sprendimais, kaip galėtų atrodyti fasadai, laiptinės, langai, durys, balkonai, lodžijos.
„Kiekvienas pastatas turi savo amžių – metų skaičių, kuriam suėjus, reikalinga modernizacija. Šiandien tokių pastatų Vilniuje – beveik 5 tūkstančiai. Nenorime ateityje matyti chaotiško, pridėtinės vertės ir kokybės nekuriančio senų daugiabučių rajonų paveikslo, todėl siūlome suremti pečius ir atnaujinti miestą kartu. Pastato modernizacija atrodys visiškai kitaip, kai vietoje pigesnės plytelės rinksimės kokybiškesnę, langus stiklinsime vienodai, atkreipsime dėmesį į laiptinių įėjimus, jų stogelius, turėklus, prieigų apšvietimą, spalvų derinius, praplėsime balkonus. Kai žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, sukursime naują pastato funkcionalumą tinkamai atnaujindami įėjimus ir senus liftus“, – tikina E. Randytė.
Pašnekovė pratęsia, kad ne mažiau svarbu ir tai, kad pastatai būtų modernizuojami sistemingai, išlaikant rajonų ir miestų estetiką.
Siūlo sprendimą – išplėsti viešąsias erdves ir funkcijas
Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė sako, kad seni daugiabučiai yra sovietinės modernizmo architektūros palikimas ir neatitinka šiandienos gyventojų poreikių. „Labai svarbu tokių mikrorajonų ateitį planuoti holistiškai – ne po vieną namą, bet formuojant urbanistinę viziją visam mikrorajonui, numatant vientisą įvaizdį formuojančius architektūrinius sprendinius, viešųjų erdvių, judėjimo ir automobilių statymo infrastruktūrą, plečiant mikrorajonuose vykstančių veiklų sąrašą“, – teigia R. Leitanaitė.
Pasak Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorės, viešųjų paslaugų prieinamumo gyvenamuosiuose rajonuose išplėtimas atvertų naują bendruomeninę erdvę, kur skirtingo amžiaus ir interesų gyventojai galėtų praleisti savo laisvalaikį. Tai kartu sumažintų ir kasdienę žmonių migraciją tarp darbo ir namų ar vaikų mokyklos ir darželio – pirmuosiuose daugiabučio aukštuose įsikūrę verslai sukurtų naujas darbo ir vaikų užimtumo vietas ten gyvenantiems žmonėms.
Gerųjų pavyzdžių, iš kurių galime mokytis, netrūksta
R. Leitanaitės nuomone, estetiškai ir funkcionaliai renovuoti daugiabučius būtų galima pasimokyti iš kitų Europos miestų. Sektini pavyzdžiai – Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimą „Mies van der Rohe“ prizą laimėję pastatai Bordo ir Amsterdamo miestuose.
„Iš šių projektų mes galėtume pasimokyti požiūrio į užduotį, nes architektai patys pasiūlė, kaip būtų galima ne tik pagerinti daugiabučio energetinį efektyvumą, bet ir architektūrinį identitetą su ne didesniu nei įprasta biudžetu. Renovuojant Kleiburg daugiabutį Amsterdame architektai („XVW architectuur“ ir „NL Architects“) glaudžiai bendradarbiavo su gyventojais ir taip susibūrė stipri „ambasadorių“ grupė, dėl kurios šis namas šiandien yra vienas ikoniškiausių ir traukiančių specifinę auditoriją. Bordo projekto architektai („Lacaton & Vassal architectes“ ir „Frédéric Druot Architecture and Christophe Hutin Architecture“), pasitelkę inovatyvią statybos technologiją, per kelias dienas įrengė erdvias lodžijas neiškeliant gyventojų iš būsto. Tai yra esminė transformacija, kuri nesutrikdo žmonių gyvenimo, kas yra viena didesnių baimių kalbant apie renovaciją“, – dalinasi Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė.
R. Leitanaitė pratęsia, kad gerųjų renovuotų daugiabučių pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Vienas tokių – Rumpiškės kvartalas Klaipėdoje. Renovacijai parinktos medžiagos išlaiko vientisą Klaipėdai būdingą charakterį, o sutvarkyti kiemai ir viešosios erdvės atvėrė naują erdvę bendruomenėms ir tapo viso kvartalo stuburu.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.
