57 mln. Eur vertės Šiaulių kalėjimo PPP atsidūrė teisme: laimėtojas viską vertina kaip „krikštą“

Kaip skelbta, Lietuvos kalėjimų tarnyba ieškojo privataus partnerio viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektui, kuriuo Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone, būtų pastatytas naujas kalėjimas.

Pagal projekto sąlygas, privatus partneris už 47,5 mln. Eur turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16.000 kv. m ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. Eur.

VŽ jau rašė, kad derybų nugalėtoja pripažinta UAB „Spi 1“, kurios 75% priklauso investicijų bendrovės „Nter“ fondui „Nter Social Infrastructure Fund“, o likęs ketvirtadalis – UAB „Isegas“, valdomai Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko.

Šiuo metu Klaipėdos apygardos teismą pasiekė likusių konkurso dalyvių – nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ antrinės UAB „Būsto projektai SPV“ ir NT plėtros įmonės „Darnu Group“ antrinės UAB „DG VPP vystymas“ bei fizinio asmens valdomos UAB „Amberola“ – skundai, kuriuose bendrovės prašo panaikinti Kalėjimų tarnybos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo.

Taip pat jie prašo įpareigoti Kalėjimų tarnybą iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimus, nes mano, kad jų pasiūlymai vertinti nesivadovaujant nustatytais kriterijais. 

Tuo metu Benas Poderis, „Nter Social Infrastructure Fund“ valdytojas, tikina, jog jo tokia situacija nestebina.

„Kol kas esame informuoti, jog Kalėjimų tarnyba yra gavusi pretenzijų, tačiau apie teisminius ginčus kol kas negirdėjome. Kita vertus, labai nenustebtume: visi žinome, jog Lietuvoje 9 iš 10 viešųjų pirkimų yra skundžiami jų nelaimėjusių dalyvių. Nors nesame PPP projektuose pirmakursiai, bet, matyt, visi turi praeiti tam tikrą „krikštą“, – svarsto B. Poderis.

Kaltina subjektyvumu

Tiek Artūras Klangauskas, „Eika“ grupės Infrastruktūros plėtros departamento direktorius, tiek Sigita Survilaitė, „Darnu Group“ generalinė direktorė, sako, kad vertinant pasiūlymus nesivadovauta nustatytomis sąlygomis.

„Praktikoje matome pirmą atvejį, kai, mūsų nuomone, pasiūlymas buvo vertintas nesivadovaujant konkurse nurodytais vertinimo kriterijais, o pagrįstas subjektyviu „patinka“, „nepatinka“, „gražus“, „negražus“. Toks vertinimas sukelia, mūsų nuomone, neteisėtą precedentą PPP projektų praktikoje. Teikėme ne vieną argumentuotą pretenziją prašydami vertinti pasiūlymą iš naujo. Nematydami kito kelio, kaip apginti savo argumentus, kreipėmės į teismą“, – sako A. Klangauskas.

„Vertinant pasiūlymą buvo nesivadovaujama pirkimo sąlygomis, pažeistas ne vienas teisės aktas, ekspertų nuomonė grindžiama ne profesionaliais skaičiavimais ir vertinimais, bet tiesiog įvairių straipsnių iškarpomis iš interneto“, – kiek anksčiau sakė S. Survilaitė.

Ruošėsi ilgai

B. Poderis sako, kad komanda šiam projektui ruošėsi ilgai ir nuosekliai, telkėsi partnerius, kurie jau turi patirties kalėjimų statybos srityje.

„Pasiūlymą rengėme su Danijos architektų komanda „Moller“, kuri yra sukūrusi „Storstrom“ kalėjimą, taip pat lietuviais „Aplan“, kurie jau projektavo Rasų g. kalėjimo rekonstrukciją, tam, kad būtų įmanoma objektyviai įvertinti ką ir kaip reikės statyti“, – pristato fondo valdytojas.

Jis sako, kad kaip investuotojas konkursavo visus bankus, spaudė rangovą mažinti darbų kainas, modeliavo mažesnę nuosavo kapitalo kainą.

„Kaip NT vystymo komandą turintis investuotojas, kuris valdys objektą ir po statybų, dar papildomai tikrinome sprendinius, kad įsitikintume jų įgyvendinamumu ir ilgalaikiškumu. Todėl esame ramūs, jog kokybe ir funkcionalumu – tai tarptautinio lygio projektas“, – tikina B. Poderis.

Pašnekovas sako, jog žada ramiai laukti proceso pabaigos ir viliasi, kad procedūros neužtruks ir nesukels grėsmės projekto įgyvendinimui.

„Paradoksas toks, jog mes kaip laimėtojo akcininkas susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais teisių neturime, nes nieko neskundžiame, o ginčijantys asmenys su mūsų turi, nes turbūt bandys įrodyti, jog jų pasiūlymai geresni, o gal tiesiog gauti konfidencialią mūsų pasiūlymo informaciją“, – svarsto jis.

„Nter Social Infrastructure Fund“ valdytojas tikina, kad per anksčiau įgyvendintus PPP projektus susidarė gerą įspūdį apie valstybės institucijų darbą.

„Tai viena iš priežasčių, kodėl mes tikime PPP schema ir infrastruktūra kaip turto klase“, – tikina B. Poderis.

„Nter Social Infrastructure Fund“ su partneriais šiuo metu įgyvendina mokyklos ir darželio Trušelių kaime, Klaipėdos rajone PPP projektą, kitas investicijų bendrovės fondas „Nter Infrastructure Fund“ anksčiau valdė įgyvendintą Palangos aplinkkelio PPP projektą, kurį 2024 m. rudenį perleido naujam savininkui.

Taip pat, kaip skelbė VŽ, „Nter“ su investicijų bendrovės „BaltCap“ fondu „BaltCap Infrastructure Fund“ derasi dėl Šiaulių policijos komisariato PPP projekto perėmimo. Derybos vyksta iki šiol.

Kalėjimas miesto centre

Naujojo izoliatoriaus statybos inicijuotos dar 2015 m., tačiau po kelerių metų įstrigo dėl lėšų trūkumo, 2020 m. iš esmės sutarta jį įgyvendinti PPP būdu.

Kalėjimų tarnyba privataus partnerio atranką paskelbė 2023 m. pavasarį.

VŽ primena, kad šiuo metu kalėjimas yra Šiaulių centre – Trakų g. 10. Kalėjimas į Malavėniukus turėtų būti iškeltas iki 2028 m.

Tai būtų pirmasis naujas kalėjimas šalyje po nepriklausomybės atkūrimo.