Ūkininkai: šie ir praėję metai – lyg diena ir naktis

Daugybė javų laukų vis dar nenukulti, žemdirbiai, ypač smulkesni, kurie neturi grūdų džiovyklų, javapjūtę atidėlioja laukdami šviesesnių dienų.

„Praėję metai buvo tiesiog tobuli, nebuvo nei vienos dienos, kad negalėtume išvažiuoti į laukus. Šiemet situacija tokia, kad normaliai dirbti galėjome vos kelias dienas“, – sako Aleksandras Stonkus, Šakių raj. Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas.

4.000 ha žemėse grūdus auginančios bendrovės vadovas sako tokių prastų sąlygų nuimti derlių nematęs jau senokai. Bendrovė naudoja pačią moderniausią žemės ūkio techniką, turi grūdų džiovyklas. Apie 50.000-60.000 t grūdų iš smulkesnių ūkių kasmet superkančiai įmonei, anot p. Stonkaus, šiemet dėl drėgmės pristatoma kur kas prastesnės kokybės žaliava.

„Labai daug grūdų bus pašarinės kokybės. Panašu, kad orų prognozės kol kas išlieka tokios pačios“, – priduria pašnekovas.

Manoma, kad kol kas Lietuvoje nukulta tik apie 30% javų ir rapsų ploto.

Sumaišė kortas

Šiemet prieš pat javapjūtę ūkininkai įsigijo itin daug kombainų. Nors ES parama jiems pirkti nebuvo skirstyta.

Birželį ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įregistravo 128 javų kombainus, iš kurių 30 buvo nauji, o liepą įsigijimų padvigubėjo – registruoti jau 235 javų kombainai, iš jų 72 buvo nauji.

Pirkti brangiai kainuojančią techniką žemdirbius greičiausiai taip pat paskatino neįprasta situacija laukuose.

„Kai toks oras, niekas nenori kombainų nuomoti. Laiko kūlimui yra labai mažai, todėl visi patys dirba vos išlindus saulei“, – sako Petras Puskunigis, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.

Kita vertus, kol technika stovi kiemuose, galima atlikti kitus svarbius darbus.

„Susikaupę daug įvairių dokumentų, kuriuos reikia sutvarkyti. Darbuotojai remontuoja techniką“, – kalba p. Stonkus.

Kai javapjūtė vyksta sklandžiai, bendrovės grūdų supirkimo punktas dirba visą parą, vienas po kito atvažiuoja grūdų pilni sunkvežimiai, tačiau šiomis dienomis teritorijoje palyginti ramu.

„Viską esame kompiuterizavę, piko metu kas 4–5 minutes išvežama grūdų priekaba“, – sako p. Stonkus.

Lietuvoje grūdų supirkimo kainos, prasidėjus javapjūtei, smuko. Paskutinėmis liepos dienomis įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 144,79 Eur/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš mėnesį, ji sumažėjo 6,73% ir buvo 21,1% mažesnė negu prieš metus.

„AgroBiržos“ duomenimis, šiuo metu įmonės už ekstra klasės kviečius moka vidutiniškai 151 Eur/t, 1 klasės – 148 Eur/t, 2 – 145 Eur/t, 3 – 136 Eur/t, 4 –128 Eur/t. Maždaug trečdalis parduoti ūkininkų atvežamų kviečių yra pašarinės kokybės.

Europa vargsta

Vis dėlto Lietuvos ūkininkams lietus kol kas pakenkė kur kas mažiau nei Vokietijos, Prancūzijos ar Lenkijos, didžiausių ES grūdų augintojų, žemdirbiams.

Štai Prancūzijoje dėl lietingo oro kviečių derlius sieks vos 29,1 mln. t, kai praėjusiais metais – 42 mln. t. Eksportas, prognozuojama, susitrauks kone perpus.

Vokietijos ūkininkai skaičiuoja, kad derlius lyginant su praėjusiais metais turėtų būti apie 10-20% menkesnis, rašo „Reuters“.

Lenkijoje, anot naujienų agentūros, javapjūtė smarkiai vėluoja, kol kas nukulta tik apie 45-50 ploto.