JAV biudžeto projekte – galimi mokesčiai užsienio kapitalui ir „kapitalo karo“ perspektyva

„Tai labai blogai, – teigia Beatas Wittmannas, Šveicarijoje įsikūrusios „Porta Advisors“ vadovas. – Tai yra milžiniška naujiena – tai tik viena dalis bendro plano ir ji visiškai atitinka tai, apie ką yra ši administracija.“

Biudžeto įstatymų pakete, vadinamame „One Big Beutiful Bill Act“ (liet. Vieno didelio gražaus įstatymo aktas) numatytas 899 skyrius (angl. Section 899) numato, kad „diskriminuojančių užsienio šalių“ fizinių ar juridinių asmenų uždirbama kapitalo grąža JAV gali būti papildomai apmokestinta 5 proc. punkto dydžio mokesčiais kasmet ir pasiekti 20%.

Taip taikomasi į Europos šalis, kurios su realybe bendro mažai turinčiame amerikiečių įsivaizdavime taiko „diskriminacinius mokesčius“. Tokiais JAV prezidentas yra pavadinęs daugelį mokestinių praktikų, tarp jų – PVM ar skaitmeninių paslaugų mokesčius.

„Mes manome, kad šis įstatymas kuria galimybę JAV prezidento administracijai transformuoti prekybos karą į kapitalo karą, jei ji to panorėtų“, – teigia George‘as Saravelos, „Deutsche Bank“ fiksuoto pajamingumo tyrimų vadovas.

Jo analizės paantraštė – „JAV kapitalo pavertimas ginklu įstatymais“.

Jis pažymėjo, kad investuotojams tai reikštų faktiškai apie 100 bazinių punktų sumažintą JAV Iždo obligacijų pajamingumą. Užsienio investuotojai laiko apie 25% visų JAV Iždo obligacijų, didžiausios kreditorės yra Japonija, Kinija, Jungtinė Karalystė.

Kovą Prancūzija ir Vokietija drauge turi 475 mlrd. USD JAV Iždo obligacijų.

„Neigiamas poveikis obligacijų paklausai ir JAV deficito finansavimui tuo metu, kai jo reikia labiausiai, yra akivaizdus“, – teigia G. Saravelos.

Įstatymas dar turi būti patvirtintas Kongrese. Tačiau jei taip nutiktų, poveikį pajaustų ne tik investuotojai, bet ir bendrovės, generuojančios pajamas JAV rinkoje.

Emmanuelis Cau, „Barclays“ Europos akcijų strategijos vadovas, svarsto, kad vien įstatymo priėjimas užsienio investuotojams

„Mūsų manymu, tai yra rizika toms bendrovėms, kurios generuoja pajamas JAV ir yra įsikūrusios šalyse, kurios taiko Skaitmeninių paslaugų mokesčius arba EBPO „Nepakankamo apmokestinimo mokesčio taisyklę“, – teigė jis.

Nerimauja ir Australijos pensijų fondai – ši šalis vykdo vaistų subsidijų programą, kuria nepatenkintos didelės JAV farmacijos bendrovės.

„Galutinis vertinimas – tai ne mūsų nuomonės, o obligacijų rinka, – pridėjo B. Wittmannas. – JAV obligacijų rinka jau įskaičiuoja šiuos veiksmus ir pastarąsias kelias savaites matėme, kad jei kapitalas ir ieškojo saugios užuovėjos, investuotojai akivaizdžiai prioritetą teikė Vokietijos Vyriausybės vertybiniams popieriams.“