Baltieji rūmai: JAV muitai Kinijai siekia 145%, ES ir JAE pradeda derybas dėl prekybos

• D. Trumpas paskelbė, kad 90-čiai dienų stabdo naujų muitų įvedimą visoms šalims, išskyrus Kinija. Pekinui paskelbti 125% tarifai.
• Kinija ketvirtadienį paragino JAV „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo, tačiau pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso.
• Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl D. Trumpo paskelbtos muitų pauzės Lietuva plano nekeičia – skatins eksporto rinkų diversifikaciją.
• ES atidės naujų muitų JAV taikymą 90-čiai dienų.
• Kinija mažins Holivudo filmų importą, o eksportuotojai didina kainas JAV vartotojams.

Baigiame pildyti ketvirtadienio įvykių juostą

Naujausias žinias kviečiame skaityti penktadienį ryte. 

Kinija mažins į šalį įsivežamų amerikietiškų filmų skaičių

Kinijos kino administracija ketvirtadienį pareiškė, kad sumažins į šalį įsivežamų amerikietiškų filmų skaičių, aštrėjant priešpriešai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį padidino muitus Kinijos prekėms iki 125%, o Kinija savo ruožtu įvedė 84 proc. atsakomuosius tarifus.

Netrukus prekybos karo poveikis išplito į didžiulę ir pelningą Kinijos kino rinką, antrą pagal dydį pasaulyje.

„Neteisingi JAV vyriausybės veiksmai dėl beatodairiškų muitų Kinijai neabejotinai dar labiau suprastins palankų vidaus auditorijos įspūdį apie amerikiečių filmus“, – sakoma kino administracijos pareiškime.

„Vadovausimės rinkos dėsniais, atsižvelgsime į žiūrovų pasirinkimą ir nuosaikiai mažinsime importuojamų JAV filmų skaičių“, – nurodoma jame.

Pekinas jau ir taip riboja užsienietiškų filmų, rodomų kino teatruose, skaičių, taikydamas kvotų sistemą.

Tačiau Kinijos rinkos dydis reiškia, kad tolesnis kad ir ribotos prieigos prie jos praradimas būtų nemažas smūgis JAV kino studijoms.

Kinijos kino teatruose dažnai gerai sekasi labai populiariems Holivudo filmams.

Pasak „Hollywood Reporter“, praėjusį savaitgalį „Warner Bros“ ir „Legendary“ sukurtas „Minecraft filmas“ (A Minecraft Movie) Kinijoje užėmė pirmąją vietą, už bilietus susižėręs apie 14,5 mln. USD (13 mln. Eur).

D. Trumpas įspėjo dėl pereinamojo laikotarpio išlaidų, susijusių su jo muitų politika

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo dėl pereinamojo laikotarpio išlaidų, susijusių su jo tarifų politika, praneša BNS.

„Bus pereinamojo laikotarpio sąnaudų ir problemų, bet galiausiai tai bus puikus dalykas“, – pareiškė JAV prezidentas. 

D. Trumpas šiuo metu siekia pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir priversti gamintojus kurtis, perkelti savo gamybą į Jungtines Amerikos Valstijas.

EK vadovė: ES ir JAE susitarė pradėti derybas dėl prekybos susitarimo

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad 27 šalių blokas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) susitarė pradėti derybas dėl prekybos susitarimo, Briuseliui siekiant perorientuoti prekybą nuo Jungtinių Valstijų. Apie tai praneša agentūra BNS.

JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas „ir aš ką tik nusprendėme pradėti derybas dėl ES (Europos Sąjungos) ir JAE laisvosios prekybos susitarimo“, socialiniame tinkle „X“ rašė EK vadovė. 

„Šis susitarimas sustiprins mūsų dvišalius santykius ir prisidės prie platesnio regiono klestėjimo“, – pridūrė ji. 

Daugiau skaitykite čia. 

Baltieji rūmai: JAV papildomi muitai Kinijai siekia 145%

JAV prezidento Donaldo Trumpo staigus muitų padidinimas Kinijos prekėms, įsigaliojęs ketvirtadienį, pakėlė JAV taikomus papildomus muitus Pekinui iki 145%, patvirtinama Baltųjų rūmų dokumente. Apie tai rašo BNS.

Baltųjų rūmų įsakyme teigiama, kad įsigaliojo D. Trumpo sprendimas 90 dienų sustabdyti plataus masto muitų taikymą. 

Tačiau jis taip pat padvigubino naujus muitus, taikomus į JAV importuojamoms Kinijos prekėms, iki 125%. Šis skaičius papildo anksčiau šiais metais nustatytus 20% muitus Kinijos importui dėl jos numanomo vaidmens neteisėtoje fentanilio tiekimo grandinėje.

Iš viso šiais metais D. Trumpas įvedė 145% tarifus kiniškoms prekėms, taip papildydamas ankstesnių administracijų nustatytus mokesčius.

Tačiau naujausias 125%  muitas Kinijai, kuriuo siekiama kovoti su tuo, ką Vašingtonas laiko nesąžininga Rytų Azijos milžinės prekybos praktika, turi svarbių išimčių. 

Į jį neįtrauktos tokios prekės kaip importuojamas plienas ir aliuminis, taip pat automobiliai, kuriems D. Trumpas įvedė atskirus 25% tarifus.

Tokio dydžio muitas taip pat netaikomas tokioms prekėms kaip varis, farmacijos produktai, puslaidininkiai, mediena ir energetikos produktai. D. Trumpas užsiminė, kad kai kurioms iš šių prekių jis planuoja taikyti atskiras priemones.

UBS analitikas: JAV ir Kinijos prekybos įtampa neigiamai paveiks pasaulio ekonomika

Šveicarijos banko UBS ekonomistas teigia, kad JAV ir Kinijos muitai neigiamai paveiks pasaulio ekonomikos augimą.

Nepaisant to, kad D. Trumpo administracija kol kas įšaldė naujus muitus daugumai kitų šalių, pasaulio ekonomika vis tiek patirs „rimtą smūgį“ dėl JAV įvestų muitų Kinijai, perspėjo UBS analitikas Bhanu Baweja.

Anot analitiko, nors tarifai kitoms pasaulio šalims sumažėjo, didesni muitai Kinijai  reiškia, kad bendra tarifų suma doleriais bus tik „šiek tiek mažesnė“.

„Net ir šie mažesni negu skelbta iš pradžių muitai reikš rimtą smūgį ekonomikos augimui“, – pastebėjo analitikas.

K. Hassettas giriasi maždaug 15 šalių pateiktais prekybos susitarimo pasiūlymais 

Kevinas Hassetas, JAV Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas, teigia, kad „jau turime daugiau nei 15 šalių pasiūlymų dėl prekybos susitarimų“.

„D. Trumpo administracija nagrinėja šiuos pasiūlymus ir sprendžia, ar jie yra pakankamai geri, kad būtų pateikti prezidentui“, – „Fox News“ sakė pareigūnas.

Anksčiau per CNBC K. Hassettas sakė, kad šalių, aktyviai pradedančių derybas su JAV, skaičius „artėja prie 20“.

Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad daugiau nei 75 šalys susisiekė su JAV pareigūnais, norėdamos aptarti naujus muitų tarifus. Tačiau Baltieji rūmai žurnalistams atsisakė pateikti besikreipusių sąrašą. 

Besiblaškančioms rinkoms – ekonominių duomenų paguoda

Ketvirtadienio popietę paskelbti svarbūs JAV ekonominiai duomenys. Kovą metinė vartotojų kainų infliacija sulėtėjo iki 2,4%, nuo 2,8% ankstesnį mėnesį. Ekonomistai prognozavo, kad infliacija lėtės iki 2,5%. Tuo metu per mėnesį užfiksuota 0,1% defliacija, kai ekonomistai tikėjosi 0,1% infliacijos. 

Savo ruožtu grynoji metine infliacija, atmetus energetikos ir maisto kainų pokyčius (core CPI), mažėjo iki 2,8%, nuo 3,1% ankstesnį mėnesį. Vartotojų kainų indekso pokytis buvo mažesnis už ekonomistų prognozes, kuriose laukta 3% metinės infliacijos.

Tai yra mažiausia infliacija nuo 2021 m.

Mėnesinė grynoji infliacija siekė 0,1% ir buvo mažesnė už prognozes dėl 0,3%. 

Plačiau skaitykite rinkų naujienų juostoje čia. 

FT: Kinijos eksportuotojai jau reaguoja į muitų karą

Kinijos eksportuotojai skubiai reaguoja į JAV paskelbtus muitus: didina kainas, atšaukia siuntas ir nukreipia prekes į kitas šalis.

Kinijos pardavėjai elektroninės prekybos platformose iki 70% didina kainas JAV vartotojams, kiti planuoja visiškai pasitraukti iš JAV rinkos, teigia viena didžiausių Kinijos elektroninės prekybos asociacijų.

„Kinijos pardavėjai negalės prisiimti papildomos finansinės naštos dėl muitų didėjimo“, – FT sakė Wang Xin, Šendženo tarpvalstybinės elektroninės prekybos asociacijos pramonės grupės, atstovaujančios daugiau kaip 2.000 pardavėjų Kinijoje, prezidentas.

„Mes einame per ugnį ir vandenį“, – pridūrė Wang Xin, kurio asociacijos nariai parduoda produktus į JAV per „Amazon‘“, taip pat per „Shein“ ir „Temu“.

Vienas Guangdžou įsikūręs „Temu“ pardavinėjantis pardavėjas sakė, kad kai kurie kolegos trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jordanijoje, statė gamyklas, kuriose pabaigdavo gaminti prekes ir vėliau jas reeksportuodavo į JAV. Pasak jų, kiti pardavėjai bandė nukreipti prekes per šalis, sudariusias prekybos sutartis su JAV.

Tačiau jie pridūrė, kad Kinijos gamintojams, kurie perkelia gamybą už šalies ribų, kyla daug neaiškumų po to, kai D. Trumpas parodė norą išplėsti naujų tarifų įvedimą už Kinijos ribų. 

Vokietijos ekonomistai apkarpė BVP prognozę 

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies BVP augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas.

Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1%, palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8% plėtra.

„Geopolitinė įtampa ir protekcionistinė JAV prekybos politika dar labiau blogina ir taip įtemptą Vokietijos ekonominę padėtį“, – per apžvalgos pristatymą pabrėžė Torstenas Schmidtas, RWI-Leibnico ekonomikos tyrimų instituto tyrimų vadovas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

Pekinas svarstys, kaip skatinti ekonomiką

Kinijos valdžia ketvirtadienį ketina susitikti aptarti papildomų ekonominių paskatų, kurios būtinos D. Trumpui toliau kurstant prekybos karą prieš Kiniją.

Anot „Bloomberg“, šalies valdžios susitikime daugiausia dėmesio ketinama skirti paramos priemonėms, skirtoms būstui, vartotojų išlaidoms ir technologinėms inovacijoms. Kiti vyriausybės organai, įskaitant finansų reguliavimo institucijas, taip pat renkasi aptarti ekonomikos skatinimo ir rinkų stabilizavimo priemonių.

Kinija mažins Holivudo filmų importą

Kinija pranešė, kad sumažins į šalį įvežamų JAV filmų skaičių.

„Neteisingi JAV vyriausybės veiksmai piktnaudžiauti muitais Kinijai neišvengiamai dar labiau sumažins šalies auditorijos palankumą amerikiečių filmams. Laikysimės rinkos taisyklių, gerbsime žiūrovų pasirinkimą ir nuosaikiai mažinsime importuojamų amerikietiškų filmų skaičių“, – teigiama Kinijos kino administracijos ketvirtadienio pareiškime. Jį cituoja „Bloomberg“. 

Holivudo filmai Kinijoje yra valdžios taikinys jau kelerius metus nuo tada, kai tarp abiejų šalių pirmą kartą kilo prekybos įtampa.

JAV kino studijos jau kurį laiką mažino savo įdedamas pastangas išleisti ar reklamuoti savo filmus Kinijoje, o vietos kino žiūrovų apetitas daugiausia nukrypo į vietinius filmus. Pastaruoju metu Kinijos vyriausybės pastangos skatinti vidaus vartojimą sukėlė naują optimizmą, kad Holivudo produkcija vėl gali užsitikrinti daugiau ekranų laiko šalyje.

Prognozė: JAV muitai Kinijos BVP kainuos 0,5 proc. punkto

Fredas Neumannas, HSBC vyriausiasis Azijos ekonomistas, CNBC teigė, kad JAV muitai Kinijos importui gali sumažinti Kinijos BVP augimą 0,5 proc. punkto.

Anot HSBC ekonomisto, Kinijos valdžios keliamas 5% BVP tikslas dabar „neabejotinai patiria spaudimą“, darant prielaidą, kad JAV muitai Kinijos importui liks galioti. Pasak jo, norint kompensuoti mažesnę ekonominę plėtrą, reikėtų „gana smarkiai padidinti“ ekonomines paskatas ir pridūrė, kad Kinija turi priemonių šiai rizikai kompensuoti.

JAV ir Kinija „šiuo metu elgiasi drąsiai ir sako, kad neketina nusileisti, tačiau akivaizdu, kad abiejų šalių laukia daugybė trikdžių, jei šie muitai liks galioti, todėl negalima atmesti tam tikrų užkulisinių derybų“, – sakė F. Neumannas.

G. Paluckas ragina neskubėti reaguoti į JAV muitus: „Mes nespėjome paskambinti“

JAV prezidentui sustabdžius daugeliui šalių jau paskelbtus muitus, premjeras Gintautas Paluckas ragina neskubėti reaguoti į besikeičiančius JAV administracijos pranešimus. 

„Mes nespėjome paskambinti JAV prezidentui, nes jis iš pradžių pasakė, paskui gana greitai persigalvojo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas, paklaustas, ar Lietuva buvo tarp šalių, kurios dėl muitų tiesiogiai kreipėsi į JAV administraciją.

„Galų gale reikia suprasti, jog Europos Sąjunga veikia kaip vieninga muitų sistema ir viena rinka prekių ir paslaugų judėjimui, tai atskirų Europos Sąjungos šalių skambinėjimas didelės įtakos bendram procesui, matyt, neturi“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Jis teigė, kad dėl naujosios JAV administracijos veiksmų „reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti“.

„Nes kartais tie pasakymai arba interneto, socialinių tinklų įrašai daug reikšmės ar prasmės tiesiog neturi“, – pridūrė G. Paluckas.

Komentuodamas europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus antradienį išsakytus teiginius, kad JAV norėtų Europai parduoti daugiau suskystintų gamtinių dujų, premjeras ragino tai vertinti iš komercinės pusės, nes „tik dėl politinių priežasčių“ perkant dujas nukentėtų Lietuvos vartotojai.

„Todėl bet kokį pasiūlymą pirmiausia reikia vertinti iš komercinės pusės, ar tai apsimoka, ar ne. Šiandien dalis dujų yra perkama iš JAV, bet dalis yra iš kitų šalių, nes taip komerciškai labiau apsimoka“, – ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

J. Moonas: D. Trumpo išpuolis prieš Kiniją tik sutvirtins jos stuburą

Jeffas Moonas, buvęs Baracko Obamos administracijos JAV prekybos atstovo padėjėjas Kinijos reikalams, sako, kad „ekonomikos dėsniai“ neleis D. Trumpui pasiekti to, ko jis nori, įvesdamas naujus muitus.

„Net jei kas nors norėtų perkelti gamyklą atgal į JAV, tam prireiks metų. Tai nėra kažkas, ką galima padaryti spragtelėjus pirštais ir iš karto“, – BBC sakė J. Moonas.

Buvęs JAV pareigūnas pridūrė, kad kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, telefonus „iPhone“, gamina „sudėtinga Kinijos ekosistema“, todėl jų gamybos neįmanoma greitai perkelti į JAV.

D. Trumpo išpuolis prieš Pekiną tik „sutvirtins Kinijos stuburą“, sako M. Moonas ir teigia, kad jei prezidentas Xi Jinpingas nusileistų, „iškiltų grėsmė jo valdžiai“.

„Nesu optimistas, kad bet kokios derybos duos labai daug rezultatų. Mes derėjomės su Kinija dešimtmečius ir nieko nepasiekėme, taigi lengvos išeities iš viso to nėra“, – sako J. Moon'as. 

Baltieji rūmai šalių, kurios buvo pasirengusios derėtis, sąrašo neskelbs

Baltieji rūmai „NBC News“ nurodė, kad viešai neskelbs sąrašo šalių, kurios susisiekė su JAV administracija, kad būtų pradėtos derybos dėl naujų muitų taikymo. 

D. Trumpas, aiškindamas savo sprendimą laikinai sustabdyti naujų muitų taikymą, teigė, esą „daugiau nei 75 šalys“ paskambino JAV pareigūnams, siekdamos sudaryti naujus prekybos susitarimus.

ES pasirengusi atidėti naujų muitų JAV taikymą

Atnaujinta 13:45

Europos Sąjunga (ES) 90 dienų atidės atsakomųjų muitų JAV įvedimą. Jie buvo numatyti kaip atsakas į 25% muitus, kuriuos D. Trumpas dar praėjusį mėnesį nustatė Bendrijos plienui ir aliuminiui. Toks sprendimas priimtas po ketvirtadienio ryto naujienų, D. Trumpas sumažino ES gresiančius naujus muitus nuo 20% iki 10%.

„Baigdami priimti ES atsakomąsias priemones, kurios sulaukė didelio mūsų valstybių narių palaikymo, 90 dienų jas sustabdysime. Jei derybos su JAV neatneš laukto rezultato, mūsų atsakomosios priemonės bus pradėtos taikyti“, – nurodė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Trečiadienį valstybės narės pritarė naujų muitų taikymui 21 mlrd. Eur vertės JAV importui, reaguodamos į D. Trumpo nustatytus 25% tarifus plienui ir aliuminiui, kurie lieka galioti.  

Plačiau skaitykite šiame tekste. 

Kol kas kinai nemirktelėjo

D. Trumpo prekybos karo salvės Kinijai šįkart sulaukia rimto atsako. Ekspertai tikina, kad Pekinas dabar elgiasi visiškai kitaip negu per pirmąją D. Trumpo kadenciją. Anksčiau kinai kruopščiai apskaičiuodavo savo žingsnius ir atsakomuosius tarifus įvesdavo apgalvotai, o šįkart jie kur kas drąsesni ir muitų vėzdu smūgiuoja užtikrintai. Anot ekspertų, tai lemia Pekino įsitikinimas, kad šį kartą jis gali laimėti.

Plačiau apie tai kviečiame skaityti šiame tekste.

Ispanijos ministras pirmininkas sveikina muitų pauzę kaip „duris deryboms“ su JAV

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas taip pat palankiai įvertino muitų pauzę ir pavadino ją „durimis deryboms ir sandoriams tarp šalių“.

Tačiau premjeras, kuris šiuo metu lankosi Pietryčių Azijoje, D. Trumpo sprendimą įvesti muitus „visam pasauliui, įskaitant 46% tarifus Vietnamui, taip pat pavadino „nepagrįstu ir neteisingu sprendimu“.

Iškilus galimų derybų perspektyvai, P. Sanchezas tvirtino, kad Ispanija visada sieks „atvirų durų pasaulio“, ir pridūrė: „Ispanijos atsakas derinamas su ES, kad būtų apsaugoti mūsų eksportuotojai. Dėl šios priemonės nė viena įmonė neliks neapsaugota.“

Metų defliacija Kinijoje užfiksuota antrą mėnesį iš eilės

Metų defliacija Kinijoje užfiksuota antrą mėnesį iš eilės – vartojimo kainų antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje metinis kritimas sušvelnėjo nuo 0,7% vasarį iki 0,1% kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys.

Naujasis rodiklis prasilenkė su analitikų prognozėmis, kurios pranašavo prieaugį 0,1%, nurodo „Trading Economics“.

Bazinė metų infliacija, skaičiuojama be maisto ir energijos kainų, kovą siekė 0,5%, po defliacijos 0,1% vasarį.

Vien praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos pigo 0,4% – dukart sparčiau nei ankstesnį mėnesį, po kainų šuolio pirmąjį metų mėnesį.

Nacionalinė statistikos taryba taip pat skelbia, jog Kinijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso metinis kritimas tęsėsi 30-ą mėnesį iš eilės, kovą pagilėjo iki 2,5% nuo 2,2% vasarį, vien tik praėjusį mėnesį gamintojams kainas mažinus vidutiniškai 0,4%.

Kinija ragina JAV tartis dėl prekybos karo numalšinimo

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso, rašo BNS.

„Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian.

Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.

„Neseniai JAV (...) paskelbė įvedančios beatodairiškus tarifus visiems savo prekybos partneriams, įskaitant Kiniją, kurie rimtai pažeidžia teisėtas Kinijos bendrovių teises ir interesus ir daro didelį poveikį pasaulio ekonominės tvarkos stabilumui“, – spaudos konferencijoje sakė He Yongqian.

[infogram id="3e2cdcfd-69b3-4649-9cb1-2d648748101d" prefix="64k" format="interactive" title="JAV prekių eksportas-importas į Kiniją 2015–2024 m."]

Prancūzija: D. Trumpo elgesys sumažino pasitikėjimą JAV doleriu

Prancūzijos centrinis bankas perspėjo, kad JAV prezidento D. Trumpo politika pastarosiomis savaitėmis sumažino pasitikėjimą JAV doleriu.

Francois Villeroy de Galhau radijui „France Inter“ sakė, kad D. Trumpo administracijos protekcionizmas ir nenuspėjamumas yra „blogi elementai“ JAV ekonomikai, praneša „Reuters“.

EK vadovė teigiamai vertina D. Trumpo sprendimą stabdyti muitų didinimą

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“.

„Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen.

„Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

D. Trumpas pasidžiaugė diena

Pasauliui nerimaujant dėl tai įvedamų, tai atšaukiamų JAV muitų, D. Trumpas pasidžiaugė prabėgusia diena ir socialiniuose tinkluose paskelbė: „Kokia diena, bet dar laukia daug puikių dienų!“.

L. Savickas: JAV paskelbta pauzė dėl muitų Lietuvos plano diversifikuoti rinkas nekeičia

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl to Lietuva plano nekeičia – skatins eksporto rinkų diversifikaciją.

„Skatinsime eksporto rinkų diversifikaciją. JAV prezidento Donaldo Trumpo paspausta „90 dienų pauzė“ atideda tik pusę anksčiau žadėtų 20% muitų. Paprastai sakant 10% jau faktiškai įsigaliojo, tad šis sprendimas nekeičia mūsų plano“, – pranešime penktadienį pareiškė ministras. 

„Tai – neaiškumo laikotarpis, kuriame turime veikti, o ne sėdėti stebėtojo kėdėje.  Lietuvos verslas neturi laiko laukti kol nurims politiniai bangavimų anapus Atlanto“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Lietuva palaiko vieningą Europos Sąjungos (ES) atsaką dėl JAV padidintų muitų ir „bendrą ekonominę logiką, o ne įkaitų logiką“.

Ministras sutinka, kad D. Trumpo paskelbta pauzė yra geras laikas „protingiems susitarimams“. 

JAV įvedant 20% muitus ES prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės pripažįsta, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozėmis, muitai Lietuvos BVP augimą per trejus–ketverius metus mažintų 0,65% punkto.

Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. Eur.

Įsigaliojo Kinijos įvesti atsakomieji 84% muitai JAV prekėms 

Ketvirtadienį įsigaliojo 84% muitų tarifai visoms į Kiniją importuojamoms JAV prekėms.

JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. USD (130,64 mlrd. Eur).

Muitinė: dėl padidintų muitų gali daugėti bandymų įvežti prekių suklastojus kilmės šalį 

JAV muitais labiau apmokestinant Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių prekes, jas gabenant į Lietuvą gali padaugėti bandymų klastoti kilmės šalį, prognozuoja Muitinės departamento laikinasis vadovas Vygantas Paigozinas. 

„Iš praktikos galima pasakyti, kad bet kokių padidintų muitų tarifų įvedimas sąlygoja ir tuos paralelinius veiksmus – su laiku tikrai atsiranda ketinimų, padaugėja paskatų klastoti (prekių – BNS) kilmės šalį, nurodyti ją kitokią, nurodyti kilmę tos šalies, iš kurios atgabentoms prekėms  tuo metu netaikomi padidint muitų tarifai“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Paigozinas.  

Pasak jo, taip pat gali būti bandymų prekes priskirti kitai pozicijai, kuriai neįvesti tokio dydžio muitai arba nustatyti kur kas mažesni tarifai.

„Sukčiavimo ar tam tikros nesąžiningos konkurencijos būdu bandyti įgyti pranašumą prieš kitus verslo subjektus atvejų, be abejo, būna, yra ir, ko gero, neišvengiamai bus“, – tvirtino V. Paigozinas.

„Dėl to su laiku tam tikrų darbų (muitinės darbuotojams – BNS) apimtys gali padidėti“, – kalbėjo Muitinės departamento laikinasis vadovas. 

„Goldman Sachs“ atšaukė šią savaitę paskelbtą JAV recesijos prognozę

Investicinės bankininkystės milžinė prognozavo, kad tikimybė, jog šiais metais JAV ekonomika susitrauks, yra 65%, rašo BBC.

Dabar grįžo prie ankstesnės prognozės, kad recesijos rizika yra 45%.

Tyrime, su kuriuo susipažino BBC, „Goldman Sachs“ teigė: „Šiandien, prieš Prezidentui D. Trumpui paskelbiant pranešimą, reaguodami į ryte įsigaliojusius papildomus konkrečioms šalims taikomus tarifus, mes buvome perėję prie recesijos bazinės prognozės. Dabar grįžtame prie ankstesnės bazinės prognozės, kurioje recesijos nebuvo“.

Kitas investicinis bankas „JPMorgan“ sakė, kad per kelias ateinančias dienas taip pat peržiūrės savo prognozę, teigdamas, kad JAV recesijos rizika dabar yra „artimesnė“. Anksčiau šią savaitę jis padidino savo prognozę iki 60%.

Japonija primygtinai reikalauja, kad JAV peržiūrėtų kitus tarifus

Ketvirtadienį Japonijos vyriausybė pareiškė, kad JAV pauzę dėl naujų muitų priėmė „teigiamai“, tačiau vis dar „tvirtai“ reikalauja, kad Vašingtonas persvarstytų kitus mokesčius, praneša agentūra AFP.

„Naujausią JAV pranešimą priėmėme teigiamai“, – per reguliarų brifingą sakė vyriausiasis vyriausybės atstovas spaudai Yoshimasa Hayashi.

Tačiau jis pridūrė: „Mes ir toliau griežtai reikalaujame, kad Jungtinės Valstijos peržiūrėtų priemones, susijusias su abipusiais muitais, muitais plienui ir aliuminiui bei muitais transporto priemonėms ir automobilių dalims.“

Praėjusią savaitę D. Trumpo paskelbti plataus masto muitai daugybei šalių apėmė 24% mokestį importui iš Japonijos, ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos.

F. Merzas teigia, kad JAV nuomonę keičia ES ryžtas

Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos (ES) vienybės įrodymas.

Interviu Vokietijos transliuotojui RTL paklaustas apie D. Trumpo muitų atšaukimą, F. Merzas sakė, kad šis pranešimas buvo „reakcija į europiečių ryžtą“.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen, kuri taip pat priklauso F. Merzo centro dešinės CDU partijai, parodė ES ketinimą gintis, – sakė jis ir pridūrė: „Vienybė padeda“.

Atskirai visuomeniniam transliuotojui ARD F. Merzas sakė, kad jis ir D. Trumpas netrukus pasimatys, nors tapus kancleriu jo pirmojo vizito į Vašingtoną data dar nenustatyta.

Jis sakė, kad susitikimo metu nenorėtų kalbėti tik Vokietijos vardu ir derinti savo požiūrį su kitais Europos lyderiais.

„Tai turi būti suderinta ir parengta. Ir man Europa yra prioritetas“, – tvirtino jis.

Kalbėdamas apie tarifus apskritai, F. Merzas sakė RTL, kad jis norėtų, jog jie būtų sumažinti arba visiškai panaikinti.

„Geriausia būtų, jei visi kartu taikytume nulinius tarifus transatlantinei prekybai. Tada problema būtų išspręsta“, – teigė būsimas kancleris.

Panašu, kad F. Merzas ir jo naujoji vyriausybė pradės eiti pareigas gegužės pradžioje.

Derybos tarp jo konservatyvaus CDU/CSU aljanso ir kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo centro kairiųjų socialdemokratų po vasario rinkimų iš esmės baigtos.

Trečiadienį abi šalys pateikė susitarimo dėl koalicijos sudarymo projektą.

PPO vadovė: JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80% sumažinti tarpusavio prekybą

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80% sumažinti dviejų ekonomikos milžinių tarpusavio prekybą.

„Didėjanti įtampa Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekyboje kelia didelę riziką, kad tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Mūsų preliminarios prognozės rodo, kad prekyba tarp šių dviejų ekonomikų gali sumažėti iki 80%“, – sakė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala. 

PPO pareiškime ji įspėjo, kad konfliktas gali „smarkiai pakenkti pasaulio ekonomikos perspektyvoms“.

JAV iždo sekretorius: Kinijos ekonomika kelia problemų likusiam pasauliui

 JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Kinijos ekonomika yra „labiausiai nesubalansuota“ šiuolaikinėje istorijoje ir kelia prekybos problemų Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms. 

„Kinija yra labiausiai nesubalansuota ekonomika šiuolaikinio pasaulio istorijoje ir ji yra didžiausias JAV prekybos problemų šaltinis“, – žurnalistams sakė S. Bessentas. 

Pasak jo, dėl JAV tarifų Kinijos importui į Europą plūsta kiniškos prekės.

S. Bessentas pažymėjo, kad Kinijos ekonomika kelia problemų likusiam pasauliui.

D. Trumpui suspendavus tarifus, JAV akcijų birža auga

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie 90 dienų muitų tarifo taikymo visoms šalims, išskyrus Kiniją, sustabdymą, trečiadienį Volstrito akcijos staiga šoktelėjo aukštyn.

Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naujausią savo sprendimą socialinėje platformoje „Truth Social“, akcijų indeksas S&P 500 pakilo 6,0%, nutraukdamas žiaurią nuostolių virtinę, prasidėjusią nuo D. Trumpo „Išlaisvinimo dienos“, jam prieš savaitę paskelbus apie tarifus.

Trečiadienio įvykių santrauka

• D. Trumpo paskelbta muitų pauzė šokdino akcijų indeksus.
• Muitų karas eskaluojamas: Kinija į JAV jai įvestus 104% muitus atsakė 84% muitais JAV prekėms nuo balandžio 10 d.
• ES paruošė atsaką į dar anksčiau JAV įvestus muitus europietiškam plienui ir aliuminiui.

Trečiadienio įvykius akcijų rinkose rasite čia.