Lietuvos investicijų indeksas 2024: akcijos nukarūnavo investicijas į būstą nuomai
Lietuvos investicijų indeksas vertina keturias pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas, būsto nuomai rinką ir indėlius.
Indeksą kasmet sudaro Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ ekspertai, o jo rezultatai leidžia aiškiai matyti ilgalaikes investavimo tendencijas nuo 1996 m.
Kaip pastebi „SB Asset Management“, indeksas auga jau 13 metų iš eilės, o praėję metai nusileidžia tik 2021 m. 11% šuoliui.
Kitaip nei 2021 m., praėjusiais metais jį labiausiai skatino Lietuvos įmonių akcijų kainų šuolis, aplenkęs ir investiciją būsto nuomai.
Po dvejų metų vangumo – 2022 m. akcijų kainos krito 2%, o 2023 m. beveik nesikeitė – 2024 m. Lietuvos įmonių akcijos šoktelėjo net 12,3%.
„Lietuva pasirodė geriau, nei Vakarų Europos akcijos, tačiau praėjusiais metais ir jau antrus metus iš eilės žvaigždė yra JAV rinka, kuri dėl technologijų sektoriaus smarkiai augo“, – teigia Vaidotas Rūkas, „SB Asset Management“ vadovas.
Vertinant eurais JAV akcijų augimas siekė 33,6%.
Bendra grąža iš antros sėkmingiausios indekso komponentės, investicijų į būstą nuomai, siekė 7,7% – skaičiuojama tiek nuomos, tiek ir kainos prieaugio grąža.
Per pastaruosius 10 metų NT vidutinė grąža siekė 11,5%, iš kurių 7,1% lėmė būsto kainos augimas, likusi dalis – nuomos pajamos. NT kainų augimą lėmė šio laikotarpio stiprus vidutinis metinis 10% darbo užmokesčio augimas. Pastarųjų 20 metų darbo užmokesčio prieaugis sudarė vidutiniškai 8,9%.
„Pastaraisiais metais kainos prieaugis yra mažesnioji komponentė dėl išaugusių palūkanų normų“, – teigia V. Rūkas.
Jau ilgą laiką nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje buvo viena pelningiausių turto klasių – praėjusiais metais bendra būsto kainos ir nuomos pajamų grąža 2024 m. sudarė 7,7%.
„Būstas yra tam tikra išvestinė iš atlyginimų augimo“, – pažymi V. Rūkas.
Tačiau, priešingai nei gali atrodyti, NT kainų kilimas nėra užprogramuotas ir nėra garantuotas investicinis prieaugis.
„Nėra taisyklės, kad būsto kainos turi tik augti“, – primena V. Rūkas.
Augo ir kitų analizuotų turto klasių grąža, 2024 m. gerokai pranokusi infliaciją: ilgalaikių obligacijų – 5,5%, o indėlių – 3,6%.
Pastaruosius dešimt metų indėlių grąža vidutiniškai siekė vos 0,7%. Ilgalaikių obligacijų grąža taip pat viršijo savo istorinį vidurkį.
Tiesa, Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas pastebi, kad pernai smarkiai atslūgusią infliaciją aplenkti buvo nesunku.
Palyginimui, antros pakopos pensijų fondų grąža pernai siekė 17%. Akcijų pensijų fonduose grąža siekė 19,8%.
Prognozės 2025 m.
„SB Asset Management“ prognozuoja, kad Lietuvos turto rinkoms 2025 m. didžiausią įtaką turės besikeičianti palūkanų normų politika, mažėjanti infliacija ir ekonomikos augimo perspektyvos.
„Būsto kainų, augimas, tikėtina, bus artimas infliacijai, o didesniuoju grąžos šaltiniu išliktų nuomos pajamingumas. Vidutinės ir ilgalaikės NT perspektyvos priklausys nuo situacijos darbo rinkoje, ypač didmiesčiuose“, – teigia indekso sudarytojai.
Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje gali nuosaikiai trauktis, tačiau didieji miestai ir jų NT rinka regionų sąskaita „turi prielaidų išlikti pozityvi“.
Atlyginimų augimas išlieka spartus, kas gali palaikyti paklausą NT rinkoje.
VERSLO TRIBŪNA
Situacija kinta – tikrinkite naujausius šaltinius prieš priimdami sprendimus.
„Akola group“ akcijų kaina per pastaruosius metus pakilo daugiau nei trečdaliu, o per penkmetį – daugiau nei dvigubai. Tai signalizuoja, kad bendrovė tapo viena „Nasdaq Vilniaus“ biržos favoričių, o investuotojai mato ne atsitiktinį rezultatą, o nuosekliai kuriamą augimo istoriją.
Lietuvos vystytojo plėtojamo Rygos verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ obligacijos sulaukė itin didelio investuotojų susidomėjimo. Per vasario mėnesio emisiją pritraukta 9,12 mln. Eurų, o tai daugiau nei tris kartus viršijo suplanuotą 3 mln. eurų suma. Toks investuotojų aktyvumas patvirtina pasitikėjimą nuoseklia projekto pažanga ir jo ilgalaikė verte Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje.
Technologijų plėtra, dirbtinio intelekto integracija ir augantis kvalifikuotų specialistų trūkumas keičia darbo rinkos struktūrą. Įmonėms sudėtingiau užtikrinti ne tik reikiamų kompetencijų pasiūlą, bet ir jų nuolatinį atnaujinimą, veiklos lankstumą bei atitiktį saugos ir reguliaciniams reikalavimams. Todėl reaguodama į šiuos pokyčius, PMC stiprina technologinį darbo rinkos paslaugų modelį, jungiantį kompetencijų ugdymą, darbuotojų atranką ir nuomą, darbuotojų saugos bei sveikatos sprendimus ir skaitmenines mokymosi platformas į vieną veikiančią sistemą.
„Akcijų rinkose trumpuoju laikotarpiu dėl geopolitinio neapibrėžtumo galimi svyravimai, tačiau ilgalaikė perspektyva išlieka teigiama. Įmonės generuoja pelnus, o Lietuvos ekonomikos augimas numatomas spartesnis nei daugelyje Europos šalių, kas ilgainiui turėtų atsispindėti akcijų kainose“, – teigia V. Rūkas.
Akcijų grąžą sudaro tiek dividendai, tiek kainų prieaugis. Anot V. Rūko, augant ekonomikai, investuotojai gali tikėtis abiejų komponentų teigiamos įtakos.
Skolos vertybinių popierių rinkoje didelių pokyčių nesitikima. Ilgalaikės Lietuvos Vyriausybės obligacijos šiuo metu teikia 2,8–3,4% pajamingumą, o tai yra stabilus, bet mažesnio augimo potencialo investavimo pasirinkimas.
Obligacijų pajamingumas išlieka priklausomas nuo palūkanų normų ir infliacijos tendencijų.
„Rinkų lūkesčiai dėl mažėjančių palūkanų tęsiasi, kas gali lemti ir toliau švelniai besitraukiančias indėlių palūkanas. Nepaisant to, indėliai išlieka svarbia likvidaus turto dalimi, nors jų patrauklumas gali mažėti augant alternatyvioms investavimo galimybėms“, – sako V. Rūkas.
REKOMENDUOJAME
