Institucijų atstovai: lošimų rinka šiemet augo penktadaliu
„Auga už dalyvavimą lošime įmokėta bendra suma, auga ir išmokėtų laimėjimų bendra suma“, – ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė.
„Būtų galima diskutuoti dėl priežasčių, bet greičiausiai tai yra didesnės lošimų sumos, daugiau lošėjų. Tendencija pastaruoju metu buvo, kad didėjo nuotolinių lošimų dalis, šiuo metu šiek tiek ši sritis stabilizavosi ir jie užima apie du trečdalius rinkos“, – kalbėjo ji.
V. Mačerauskienės teigimu, nuotolinių lošimų pikas buvo 2021 m., kai dėl pandemijos lošimo vietos įbuvo uždarytos ir lošti buvo galima tik nuotoliu.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos, kuriai priklauso prekės ženklai „Party Casino”, „Betsafe“, „Optibet” ir „Olybet“, direktorius Mantas Zakarka sako, kad visoje Europoje stebimas nuotolinių lošimų rinkos augimas.
„Daugelyje Europos šalių taip pat matomas nuotolinių lošimų augimas. Lietuva nėra niekuo išskirtinė“, – teigė jis.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovo Virginijaus Daukšio teigimu, nuotoliniai lošimai užima 68% rinkos.
V. Daukšys posėdyje pranešė, kad sausį–rugsėjį lošimų organizatoriai gavo 161 mln. Eur pajamų, kai pernai tuo pat metu jos siekė 139,8 mln. Eur: „15 proc. augimas“.
Lošėjai šiemet išleido 1,785 mlrd. Eur, jiems buvo išmokėta 1,624 mlrd. Eur laimėjimų – po 21% daugiau nei pernai tuo pat laiku (atitinkamai 1,481 mlrd. Eur ir 1,341 mlrd. Eur).
2022 metais įmokėta suma siekė beveik 2,1 mlrd. Eur, išmokėta – 1,9 mlrd. Eur.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė nurodė, kad patologinio potraukio azartiniams lošimams atvejų per pastaruosius trejus metus daugėjo po 10 kasmet – nuo 32 2020 m. iki 54 pernai.
„Dinamika yra turinti tam tikrų augimo tendencijų“, – posėdyje teigė ji.
V. Daukšio teigimu, vienas gyventojas vidutiniškai pernai pralošė 85 Eur, 2020 metais – 45 Eur, o 2021 m. – 59 Eur.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šiemet pateikta 10.000 prašymų neleisti lošti arba vidutiniškai po 37–38 prašymus per dieną. 2022 metais tokių prašymų buvo 11.000.
Iki šių metų spalio 14.600 šalies gyventojų buvo pateikę 46.300 prašymų neleisti lošti – vieni prašė neleisti jiems lošti ilgesnį laikotarpį, kiti – trumpesnį, paskui jį tęsė.
51% apribojusių savo teisę lošti priklauso 21–30 metų grupei, o 29% – 31–40 metų.
