Ne tik vėluoja, bet ir iš baimės kinkas drebina, nes vytis net nebando...

JAV šiek tiek kiti veiksniai veikia. Pas juos ne tiek energiniai ištekliai šauna į viršų, kiek realiai ekonomika kaista.

NT pinga! pasaulio pabaiga.

Kito darbo galit ieškotis :)))

Ką Jūs ponas šnekat? Kada jau per tokią infliaciją NT pigo? Ar kitų metų infliaciją kažakas atšaukė? Parduokit savo - paimsiu su nuolaida :).

Kokiam burbule gyvenat, kad pas jus NT nepinga?

Dar gruodį greičiausiai bus defliacija.

Kažkaip ypatingai labai atpigo?

Oj gal jau baik su savo tuo auksiniu ir nepingančiu NT. Eik i delfius ar 15min ir ten savo makaronus kabink apie niekada nepingantį NT :)))

Kokia recesija, kai darbo rinka įkaitusi iki raudonumo?

Vilniaus centre nepinga.

Daaar nepinga. Bet Lietuva ne tik sostines senamiestis.

Pinga gal nebent miegamuosiuose rajonuose? Nors dabar naujuose projektuose įsigali 4k už kvadratą. Realiai mažiau trijų k už kvadratą nemačiau dar.

Nežinau ar pamenat, tačiau vien mokesčiai statytojams nauji atsirado už žemę, už infrastruktūrą ir pan. Antra, dabar statomi A++ namai, kai anksčiau buvo B klasė. Dabar bus statoma mažiau, bet geresnės kokybės. Palūkanos bankusoe išaugo ne tik pirkėjams, bet ir vystytojams. Nebuvo ten jų pelnai kažkokie super dideli ir anksčiua.

per vartojimo sumažėjimą. Bankai mano supratimu uždirba iš maržos, nes pinigai ir už kuriuos reikia mokėti euribor ne jų būną. Dėl perimto turto ir sumažinto pelno mokęsčio sutinku.

Bankai labai nenori perimti to turto, nes susiję kaštai dideli, o iš to pelno nėra. Nereikia fantazuoti šlapio Onutės sapno.

Va čia tai man absurdas, kai dujų, elektros ir automobilių kuro pasiūlos sumažėjimo šoko problemą norime išspręsti per finansines priemones.... Paprasčiau būtų netaikyti mokestinių lengvatų ir subsidijų kompensuoti energinių išteklių brangimui. Dabar realiai netaupančius energinių išteklių ar jų negalinčius subsidijuos tų kišene, kurie turi santaupų (ir laiko infliacijos valgomame formate, pvz. kojinėje) ir paėmę paskolas. O realiai tai nei reikšmingai sumažins energinių išteklių vartojimą, nes didelė dalis ES šalių subsidijuoja vartojimą, nei padidins pasiūlą. Rezultatas - viskas tiek užpainiota, kad neaišku, kaip viskas iki galo baigsis.

palūkanas pakelti yra paprasčiau ir greičiau nei Jūsų išvardintas priemones. Paėmė paskolas su nemokamais pinigais manau neturėtų jaustis nuskriausti kai jie šiek tiek pabrangs.

Oi, visai nepajausiu aš tų palūkanų išaugusių, porą metų pamokėsiu šimtinę per mėnesį daugiau, bet po to visa paskola liks vietoje savaitės algos, tik dienos įmoka. Kuo daugiau infliacijos, tuo man geriau. Tik tiek kad tai realiai neveikia energijos kainų, tiksliau, taip netiesiogiai veikia, kad kol suveiks, jau baigsis ir problemos.

o Jums alga kyla kartu su infliacija, t.y. šiemet 20proc.+?

Šiemet daugiau. Praėjusiais metais nuo 2009 metų irgi daugiau nei infliacija.

Jei keitėt darba galimą +20 gauti. Kitu atveju tas pats kaip loterijoj laimėt. Statistika visai ką kitą rodo.

Pagal statistiką mažai kam pakėlė, infliacija kol kas geriausias mokestis apraminti visiems

manau, kad kolegos komentatoriai realiai negyvenat provincijoj, kur žmonėm algos nekyla taip, ypač fabrikuose, ar kokioj parduotuvėlėj. Vaikams išlaidos į dausas, būsto išlaikymas į dausas kyla. Ar šeima turi vaikų atsisakyti, išsikelti į kaimą ir malkom kūrentis iš savo sodo? palūkanos niekaip negali sumažinti būtinojo maisto, nebent visai tik egzistuoti. tuo tapu bankas gali pakleti įkainius kiek tik nori ir kada nori akcininkas didesnės grąžos. Vokiečiai įtakoja dujų kainas, o Lietuva ne, taigi kaip palūkanų pakėlimas ir "diržų susiveržimas", man ir jums pakeis duonos kainą?

O jei nekeičiau darbo? Ką rodo statistika? Kad algos didėjo berods 16%, o palūkanos trumpam pakils ir kitų metų pabaigoje riedės į apačią taip pat greitai, kaip kilo? Pagal statistiką mažai kam pakėlė? :D

Provincijoje daug NT ant paskolų prisipirkę?

jaunos šeimos viską iš santaupų perka :-) ir šiaip algos kyla 15-25% darbuotojų gal ir didesniu dydžiu nei infliacija, bet daugumai deje ne. o dėl palūkanų pakėlimo, šilumos suvartojimas ir elektros taip nesumažės, kaip ir elektros ir dujų kaina.

Kai periferijoje iš specialisto 5 metų santaupų gali nupirkti NT - tai taip. Jei pirko su parama, tai pasiėmė paskolą, nes patogiau. Bet tokių mažuma vis tiek.

pakelėlė visiems lojaliems +5%, naujos galvos gauna +20-30%. Nesunku rekvizitus atsiverti ir pasiskaičiuot kiek buvo algos keltos imonej.

Ar bent vienas čia rašantis, plec, suprantate kas yra EURIBOR? Kuo jis toks ypatingas, kuos skiriasi nuo banko maržos? Rašo kažkokias blevyzgas apie kaimus, kaip žmones iš minimalkės neišgyvena ir ir t.t. Pamirškime emocijas ir tiesiai prie faktų - kaime gyvenantis ir dirbantis už 600Eur žmogus, nedaro jokios įtakos NT kainoms, ar per bulius ar per meškas, nesvarbu, jo pajamos neneša nupirkti bet kokį rimtesnį NT. Būtą ar namą gali nupirkti žmogus, kurio alga yra bent 2000Eur, arba šeima, kurios bendros pajamos bent 3000Eur. Tokias algas gauna aukštesnės specialybės darbuotojai ir praktikoje tokie dažniausiai nelieka bedarbiais ir nesvarbu, buliai ar meškos. T.y. jie kaip mokėjo paskolas taip ir mokės. Naujų paskolų, žinoma, dabar niekas neims, lauks geresnių laikų. Bet ir statytojai nieko nestatys, irgi palauks palankesnių laikų. Ar būtų kainos kris? O kodėl turėtų krist?

O dabar apie EURIBOR. Per šitą mistinį "daiktą" centrinis bankas sudegina perteklinius EUR, kad sumažinti vartojimą, tuo sustabdant infliaciją. Deginimui eurus suneša paskolų turėtojai, taip veikia šis mechanizmas. Apie kokius kaimus jus čia kliedit ?

Galvoju statybų įmonės disponuoja savo lėšomis. Taip didieji tokie kaip eika, hanner dar keli, gal ir turi savų lėšų rezervą solidesnį, bet daugelis neturi, laikas tiksės, paskolas reikės grąžinti, be to dar didesnės palūkanos lygu didesnės įmokos, ir jei pirkimo nebus, kainos turės mažėti. O šiaip Jau krenta indeksas nuo rugsėjo mėnesio. Esu artimas šiai rinkai. Mano prognozė, kad 2 iš 3, o realiau 3 iš 3 mėnesių ateinančių mėnesiu turėsime neigiamą indeksą.

Be abejonės NT kainos, kurios buvo 2X užkeltos, beieškant tinkamo pirkėjo (neva gal kas susigundys dėl ypatingo vaizdo pro langą), grįš į realybę. Bet tai nereiškia, kad statybininkai paniškai pardavinės būtus į nuostolį, tik kad kuo greičiau pasitraukti. Nėra nei vieno statomo daugiabučio, kur neparduotų būtų skaičius būtų daugiau nei 20%. Ir tie 20% tikrai nėra tokia skausmingi, kad reiktų kuo greičiau jų atsikratyti. Statytojui apsimokiau palaukti 2 metus, nei stumti į minusą. Be to, reikia nepamiršti, kad jei būtas kainuoja 200K, sumažinus kaina iki 150K vistiek jo niekas nepirks, nes tas kas gali nupirkt, lauks geresniu, stabilesnių laikų , o kas negali, tai jam nors už 50K pasiūlyk, vistiek neįpirks.