Krizės abėcėlė: kas bus, jeigu sulauksime V, U, W ar net L

Nors ekonomikos būklė, kuri nustatoma pagal nedarbo ir pramonės produkcijos rodiklius bei bendrąjį vidaus produktą (BVP), toliau smarkiai šlubuoja, akcijų rinka jau šovė atgal į aukštumas.

Balandžio mėnuo parodė, jog meška pamažu tapo buliumi – JAV akcijų indeksas „S&P500” pasiekė geriausią rezultatą nuo 1987-ųjų.

Tiesa, nors akcijų rinka ir yra viena iš varomųjų ekonomikos dalių, jų tiesiogiai tapatinti visgi nereikėtų.

Tikimės... netikėto

Dauguma valstybių jau pradėjo taikyti karantino lengvinimo programas, tačiau, neskaitant palengvėjimo akcijų rinkose, staigaus teigiamo poveikio ekonomikai tai gali ir neturėti.

Verslininkams, ekonomistams ir investuotojams spėliojant, kokios formos visgi bus ekonomikos atsigavimas, vertėtų suprasti, kodėl, kaip ir kuo pasireikštų kiekvienas iš šių scenarijų.

„V“ – scenarijus, kurio jau nebesitikime?

„V“ formos ekonomikos šuolis vienareikšmiškai laikomas palankiausiu – staigus kritimas ir lygiai toks pat staigus atsigavimas. Tokio šuolio žinomiausiu pavyzdžiu galime laikyti 1953-ųjų metų JAV krizę, kuomet JAV Federalinių rezervų bankas (FED), prognozuodamas infliaciją, pakėlė bazinę palūkanų normą, taip pastumėdamas ekonomiką į trumpą recesiją. Tokios pat krizės JAV ekonomiką sudrebino ir 1990-aisiais bei 2001-aisiais.

Visais šiais atvejais ekonomikos spurtas buvo jaučiamas praėjus vos 8-12 mėn. po pradinio šoko.

Šiandien tokia prognozė būtų galima tik galutinai nutraukus visuotinį karantiną bei atidarius valstybių sienas. Optimistiškas scenarijus – JAV bei Europa susitvarko su viruso protrūkiu bei atlaisvina karantino režimą dar prieš vasaros pradžią. Dėl jau įgyvendintų valstybių ekonomikos skatinimo priemonių smarkiai išauga vartojimas, atsinaujina gamyba, išvengiama dar labiau didėjančio nedarbo. Į prieškrizinį lygį ekonomika tokiu atveju turėtų sugrįžti per 9-12 mėn.

Nors Kinija pamažu rodo tokio atsigavimo ženklus, visgi sunku tikėtis to paties iš likusio pasaulio – kol kas dar nė viena didžioji ekonomika negali pasigirti pilnu viruso pažabojimu, o pastarasis įmonių rezultatų skelbimas sutrypė paskutines viltis.

„U“ – kaip nepasilikti dugne per ilgai?

Šiek tiek lėtesnis nei „V“ šuolis žemyn bei laipsniškas atsigavimas – taip būtų apibūdinima „U“ formos recesija. Tiesa, svarbu paminėti, jog ekonomikai pasiekus dugną, ji kurį laiką ten ir lieka, o į pradinį lygį paprastai grįžtama po 12-24 mėn. Tokios formos recesiją JAV rinka patyrė 1973-1975 m., kurios padarinius paaštrino naftos bei akcijų rinkos krizė. Dauguma ekspertų, praradę viltis dėl „V” formos atsigavimo, prognozuoja būtent šį variantą.

Pabandykime įsivaizduoti – karantinas arba tam tikri apribojimai pratęsiami dar keletui mėnesių. Įpusėja vasara – karantino metu įvesti apribojimai užsilaiko, todėl vartotojai neskuba lankytis restoranuose, neorganizuojami renginiai – taigi vidinė ekonomika nėra skatinama. Nors centrinių bankų įvestas stimulas ir sužadina paklausą, gamyklos bei kitos darbovietės negali dirbti visu pajėgumu, todėl ekonomika jau nesugeba atgaivinti visų prarastų darbo vietų.

Sustojusi gamyba, prekyba, eksportas... Ekonominis atsigavimas galiausiai įgauna formą, tačiau galima prognozuoti, jog tam tikri pokyčiai pradėtų materializuotis anksčiausiai šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

„W“ – pralaimėti dukart

„V“ forma žymi geriausią recesijos scenarijų, „dviguba V“ turi priešingą reiškmę. Staigus ekonomikos atsigavimas ir jį sekantis pakartotinis smigimas žemyn yra dvigubas investuotojų praradimas. Tokio tipo ekonominiai nuosmukiai gali būti itin skaudūs, kadangi staigus atsigavimas sukelia pirminę – teigiamą – reakciją ir pastumėja investuotojus per anksti sugrįžti į rinką. JAV ekonomikoje tokio tipo krizė įvyko 1980 m., kuomet septynis mėnesius trukusi recesija atnešė metus trukusį atsigavimą, tačiau po jo 1981–1982 m. ekonomika vėl smigo žemyn.

COVID-19 akivaizdoje tokią prognozę matome viruso sugrįžimo atveju. Per anksti įvesti karantino draudimo sušvelninimai gali pasirodyti klaidingi – verslai pilnu pajėgumu sugrįžtų į įprastą ritmą, o šiltasis metų sezonas neskatintų piliečių laikytis saugumo priemonių. Kadangi vis dar neaišku, ar sirgusieji tikrai įgauna imunitetą, teisingai nesuvaldžius ir nepasiekus viruso piko, gali tekti kartoti viską iš naujo trečiajį metų ketvirtį. Pakartotinai sugriežtintas karantinas, uždaromi verslai – tokio šuolio sukeltas žaizdas ekonomika gydytųsi, tikėtina, net keletą metų.

„L“ – ne recesija, o depresija

„L forma“ – tai prognozė, kuri mus nuvestų į ilgą ir skausmingą depresiją. Geriausiais pavyzdžiais vadinti turbūt būtų neetiška, tačiau neabejotinai žinomiausi atvejai – Japonija 1990-aisias bei Graikija 2006-aisiais metais. Šioms šalims prireikė kone 10 metų iki pilno atsigavimo, o japonai iki šiol tai vadina „prarastuoju dešimtmečiu“.

Net jei valstybės ir susitvarkytų su COVID-19 plitimu per artimiausius mėnesius, visgi išlieka galimybė, jog ekonominiai padariniai bus daug ilgesni. Įsivaizduokime – baimės arba finansinių sunkumų paveikti žmonės sumažina savo kasdienes išlaidas, neplanuoja atostogų. Prieš arba krizės metu sukauptos paskolos tampa našta, pamažu žlunga smulkieji (ir ne tik) verslai... Tokiu atveju centriniai bankai turėtų pasirūpinti pakartotiniu stimulo paketu, tačiau nesunku nuspėti, jog tokios pat pagalbos taip greitai galbūt ir nesulauktume.

Ar krizės abėcėlę papildys nauja raidė?

Nors ir labai norisi, precedento neturinti situacija nesileidžia lengvoms interpetacijoms. Natūralu – juk kone pirmą kartą istorijoje susidūrėme su padėtimi, kai ekonomiką tiesiog „išjungėme“. Būtent dėl to skirtingomis formomis pasižymės ir skirtingų šalių ekonomikos – vienose kertinį vaidmenį suvaidins tiesiog sėkmė, kitose atkaklus darbas bei inovacijų pažanga. O labiausiai tikėtina, jog krizės abecėlę, kurią pažinojome iki šiol, papildys dar keletas raidžių ar formų.

Ir visgi žinome, kad krizės pabaigos sulauksime, tik belieka tikėtis, jog greitai ir kuo geresnės. Tiesa, kiekviena recesija ne tik baigiasi, bet ir atneša tam tikrus pokyčius. Po paskutinės finansinės krizės matėme sugriežtintą bankų bei kitų finansinių institucijų veiklą, po šios galime laukti net ir tam tikro politinio žemėlapio pasikeitimo. Svarbiausia galbūt tai, kad dviejų vienodų krizių niekada nebūna, tad planuojat ir prognozuojant ateitį apie pokyčius reikėtų galvoti ne tik pasaulio lyderiams, bet ir kiekvienam iš mūsų.

Įžvalgos autorė Marija Gecaitė yra FMĮ „Orion Securities“ Gerovės valdymo skyriaus turto valdytoja