Puiki galimybė uždirbti – iš biržos nelaimių

Publikuota: 2015-11-01
Atnaujinta 2015-11-01 13:02
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Baltijos biržose šiomis savaitėmis įvykę ar dar bręstantys bendrovių oficialūs siūlymai supirkti akcijas primena, kad tokie rinkos įvykiai smulkiesiems akcininkams gali tapti puikia galimybe uždirbti. Tačiau istorija mena ne vieną atvejį, pasibaigusį nusivylimu ar pinigus įšaldžiusia teismų kebekne.

Pagrindiniam Latvijos bendrovės „Ventspils nafta“ akcininkui padidinus kontroliuojamų akcijų paketą ir atsiradus prievolei skelbti oficialų siūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, pastarieji galėjo skaičiuoti pelną, kurio vien iš įprastų rinkos įvykių – rezultatų skelbimo ar pasaulinių tendencijų – retai teuždirbsi. Turėjusieji šių akcijų dieną prieš paskelbiant apie tokį siūlymą, jau kitą dieną galėjo grožėtis kone 46% grąža. Sunkiai įsivaizduojamą pelną per šią savaitę pradėtą supirkimą realizavo pirkusieji šių akcijų dar anksčiau. Tiesa, šie veiksmai sulaukė rinkos dalyvių įtarimo dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, kai „Ventspils naftos“ akcijų vertė per dieną be jokios priežasties kone padvigubėdavo.

Kainos šuolį pastarosiomis savaitėmis išgyveno ir kitos Latvijos bendrovės „Latvijas Kugnieciba“ akcijos. Ši yra susijusi su pagrindiniu „Ventspils naftos“ akcininku, todėl investuotojai, suuodę panašaus pelno galimybę, puolė pirkti iš šios bendrovės akcijų. Dalis smulkiųjų akcininkų turėjo pelno lūkesčių ir dėl komunalininkės „City Service“ persikėlimo į Varšuvos biržą bei skelbiamo oficialaus siūlymo supirkti akcijas.

Investavimas į bendroves, kurios gali tapti akcijų supirkimo taikiniu, gali būti pelninga strategija, sutaria specialistai.

„Baltijos biržose akcijos yra santykinai pigios tiek dėl mažo likvidumo, tiek dėl to, kad pagrindiniai akcininkai ne visada atsižvelgia į smulkiųjų interesus. Todėl tikiu, kad ilgesniam laikotarpiui suformuotas portfelis iš įmonių, kurios vienu metu yra ir pigios, ir gali tapti perėmimo taikiniais, gali duoti gerą grąžą“, – mano Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Tiesa, tokių galimybių teikianti strategija pasižymi ir itin aukšta rizika, nes, pastebi rinkos dalyviai, neretai pagrindinis akcininkas siekia arba išvengti prievolės, arba kuo labiau sumažinti supirkimo kainą.

„Investuodamas biržoje stebiu, kaip elgiasi įmonės vadovai, akcininkai. Ir neinvestuoju net matydamas geras galimybes ten, kur nėra labai švaru. Koks gali būti investavimas į trąšų gamintoją „Lifosa“, jeigu akcininkai prieš tai ignoravo investuotojus patys skolindamiesi pinigus iš įmonės savo reikmėms? Apie kokį investavimą į Panevėžio lino gamintoją „Linas“ galima kalbėti, kai visą gyvenimą pagrindinis akcininkas užsiima manipuliacijomis? O Kauno farmacijos įmonės „Sanitas“ atveju akcininkų elgsena buvo visai kita ir oficialus pasiūlymas irgi tai patvirtino“, – pavyzdžių pateikia Algimantas Variakojis, KŪB „Verslo angelų fondas I“ partneris.

Šiuo metu tęsiasi ginčas dėl Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ pagrindinių akcininkų prievolės teikti oficialų siūlymą, pasipiktinimą rinkoje sukėlė ir „City Service“ oficialaus siūlymo kaina.

Pasitraukimo potencialas

Uždarbio galimybių arba nuostolio grėsmę per privalomą siūlymą teikia įmonių persikėlimas į kitą biržą, pagrindinio akcininko kontrolės ribos peržengimas ir pasiekta privalomo smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo riba.

Daugiausia tokių galimybių p. Plunksnis mato Rygoje, nors joje smulkiųjų investuotojų apsauga yra menkesnė nei Vilniuje ar Taline, nes kontroliuojantys akcininkai purtosi skelbti akcijų supirkimus.

„Tačiau Rygoje oficialaus pasiūlymo kainos formulė – palankiausia investuotojams, nes, be įprasto šešių mėnesių kainos vidurkio ar sandoryje mokėtos kainos, naudojama ir buhalterinė vertė, kuri dažnai būna gerokai didesnė. Pavyzdžiui, „Ventspils naftos“ didysis akcijų paketas parduotas po 1,77 Eur už akciją, tačiau oficialus siūlymas įgyvendinamas po 4,56 Eur. „Vitol“ per susijusią įmonę iš pradžių siūlė 3,12 Eur“, – aiškina investavimo ekspertas ir primena, kad Latvijoje svarstomas projektas sumažinti oficialiam siūlymui teikti taikomą kontrolės peržengimo ribą nuo 50% iki trečdalio akcijų.

Didžiausią tokių įvykių potencialą Rygoje mato ir Domas Klimavičius, banko „Finasta“ finansų makleris.

„Šioje biržoje yra prasčiausias likvidumas ir dauguma bendrovių nesuinteresuotos toje biržoje būti. Kita vertus, pasitraukti nėra paprasta, nes reikalavimai gana griežti ir pigiai pasitraukti nepavyktų“, – mano finansų makleris.

Renkantis konkrečias investicijas, p. Plunksnis pirmiausia pataria žiūrėti į bendrovės akcininkų struktūrą – jeigu tarp stambių akcininkų yra finansinių investuotojų, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau jie turės trauktis.

„Tereikia pasidomėti, koks fondo investavimo laikotarpis, vidutinis investicijos laikotarpis, ir galima numanyti, kaip viskas vyks. Kitas atvejis, kai įmonės akcininkai iš skirtingų regionų, jie anksčiau ar vėliau dėl pakitusios strategijos ar reguliavimo turės parduoti akcijas. Taip įvyko „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ atveju. O jeigu įmonė turi vieną kontroliuojantįjį akcininką, nuspėti galimą sandorį sunkiau. Prisiminkime, kad apie galimus sandorius pieno sektoriuje kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau jų nėra“, – aiškina Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į bendrovės laisvų akcijų srautą biržoje (angl. free-float), pagrindinio akcininko kontroliuojamo paketo dydį.

„Dar pridėčiau – mažas bendravimas su investuotojais, jų ignoravimas, vėlavimas skelbti informaciją. Ar būtų nauda rizikuoti investuoti į tokias bendroves, kurioms nusispjauti į savo įvaizdį?“ – retoriškai klausia p. Variakojis.

infogr.am::infogram_0_taikiniai-1976741

Galimi taikiniai

Finansų ekspertai Baltijos biržose įžvelgia ne vieną bendrovę, kuri potencialiai galėtų tapti akcijų supirkimo taikiniu.

Vilniaus biržoje telekomunikacijų bendrovės „Teo“ pagrindinė akcininkė „Teliasonera“, valdanti 88,15% akcijų, jau dukart beldėsi į smulkiųjų duris ir siūlė išpirkti jų akcijas. Ne paslaptis, kad dalis investuotojų, laikančių ar perkančių šias akcijas, tai daro ir turėdami lūkesčių, kad „Teliasonera“ grįš ir pasiūlys daugiau.

Potencialo pasitraukti iš biržos turi ir bent dvi iš keturių biržos pienininkystės bendrovių.

„Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ vertinami itin pigiai, o į šias bendroves investuojantieji, manau, ne dividendų tikisi, o įmonių pardavimo ar susijungimo. Kol kas šie lūkesčiai neišsipildo, o pinigai, galima sakyti, lieka įšaldyti“, – komentuoja p. Klimavičius.

Pasak jo, iš biržos trauktis galėtų ir Lietuvos jūrų laivininkystė – supirkdama akcijas ir tada imdamasi drastiškų pokyčių, kad taptų konkurencinga.

Rygos biržoje didžiausia intriga supa „Latvijas Kugniecibos“ akcijas.

„Latvijas Kugnieciba“ tapo populiari po „Ventspils naftos“ didžiųjų akcininkų sandorio: kadangi pastarajai priklauso beveik pusė „Latvijas Kugnieciba“, tikimasi, kad per susijusius asmenis ta riba peržengs 50% ir galbūt sulauksime supirkimo“, – vertina p. Klimavičius.

Ponas Plunksnis mano, kad pagrindinis akcininkas, anksčiau buvęs įpareigotas už „Ventspils naftos“ akcijas smulkiesiems sumokėti po 4,56 Eur, gali vengti peržengti 50% „Latvijas kugniecibos“ akcijų kontrolės ribą.

„Juolab kad ten dar reikia sulaukti Latvijos „Sodros“ valdomų akcijų privatizavimo, o ir laisvų akcijų skaičius gana didelis“, – priduria Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Kaip vieną patraukliausių perėmimo taikinių jis įvardija „Latvijas Gaze“. Turimoms šios bendrovės akcijoms pirkėjo ieško vokiečių koncernas „E.On“, dėl trečiojo ES energetikos paketo jas bus priverstas parduoti ir „Gazprom“.

„Jeigu šių paketų pirkėjas bus vienas, akcininkai sulauks oficialaus siūlymo gerokai didesne kaina, nei dabar. Už laukimą įmonė moka 7–8% metinius dividendus – ko daugiau norėti?“ – vertina p. Plunksnis.

Smulkieji investuotojai bando priversti įgyvendinti akcijų supirkimus iš bendrovių „Rigas kugu buvetava“, „Grindeks“, netoli privalomo išpirkimo ribos yra „Latvijas Balzams“ pagrindinis akcininkas. Tačiau pastarasis ignoruoja smulkiuosius akcininkus, sako ekspertas.

Talino biržoje, aktyviausioje iš visų Baltijos biržų, bene mažiausiai savo buvimu rinkoje nesuinteresuotų bendrovių. Ponas Plunksnis svarsto, kad kada nors metų sandoriu galėtų tapti ir keltų bendrovės „Tallink Grupp“ pardavimas.

„Galima prisiminti, kad 2013 m. CVCI fondas, buvęs ir „Sanito“ akcininku, įsigijo 15,7% „Tallink“ akcijų po 1,1 Eur – gerokai brangiau, nei akcijos kainuoja dabar“, – komentuoja investicijų ekspertas.

Pasak jo, pardavusiam ledų gamybos verslą Estijos bendrovės „PRFoods“ finansiniam investuotojui taip pat kada nors ateis laikas pasitraukti ir iš likusios verslo dalies.

infogr.am::infogram_0_oficialus_siulymai

Pelnosi iš nelaimės

Tokia investavimo strategija paremta siekiu uždirbti iš neigiamo reiškinio: bendrovės pasitraukia iš rinkos, nes pagrindiniai akcininkai dažniausiai nenori priklausyti biržai – laikytis atskaitomybės akcininkams reikalavimų, komunikuoti su rinka.

Ponas Variakojis kritikuoja įmonių skundimąsi, kad biržoje nėra likvidumo, todėl joje neverta būti.

„Klausimas – kiek įmonių pasinaudojo galimybe prisitraukti papildomo kapitalo per biržą? Kiek akcininkų pasinaudojo galimybe susimažinti turimus akcijų paketus už gerą kainą? Kiek įmonių pasinaudojo galimybe platinti obligacijas? Ar kas supranta, kad galimybė prisitraukti papildomo kapitalo per biržą leidžia suvaldyti rizikas?“ – klausia finansų ekspertas.

Pasak jo, tokia situacija biržoje susiklostė, nes bendrovės neskiria nuolatinio dėmesio kurti įvaizdžiui biržoje.

„Tada emisija po emisijos, IPO po IPO, nedirbant su investuotojais – įmonės pasimiršta, akcijų kursai važiuoja žemyn ir investuotojai nusisuka nuo investavimo, nes kas kartą patiria nusivylimą dėl vertybinių popierių kainų nuosmukio ir „nelikvidumo“. Mes dedame pinigus į reklamą, rinkodarą, o investuotojus pamirštame. Užsienyje pačios geriausios prezentacijos rengiamos ir galybė pinigų išleidžiama kasdieniniam darbui su investuotojais, nes tikėjimą sunkiausia parduoti“, – vertina „Verslo angelų fondo I“ partneris.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje Premium bei Verslo žinių laikraštyje spalio 22 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Bankų akcijos atšoko Premium

Baltijos biržose penktadienį nuo scenos toliau nenulipo „Merko Ehitus“ akcijos. O Skandinavijoje fiksuotas...

Rinkos
2019.02.22
ES paskelbtame „juodajame“ pinigų plovimo sąraše – ir JAV teritorijos

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje paskelbė preliminarų 23-ų už bloko ribų esančių teritorijų,...

Rinkos
2019.02.22
„Verslo žinių“ antagonistai vilioja į kriptovaliutų pasaulį 4

„Verslo žinios“ įspėja apie pastaruoju metu padažnėjusius sukčių bandymus, pasitelkiant leidinio vizualinius...

Rinkos
2019.02.22
„Maxima grupė“ neatmeta galimybės išleisti antrą obligacijų emisiją  Premium 4

Dalius Misiūnas, „Maxima grupė“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, sako, kad strateginis grupės...

Prekyba
2019.02.22
Lietuvos bankų priežiūros vadas: nieko „neprasileidome“, o dėl „fintech“ pasekmių gali būti Premium 12

Švediją drebinant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalui, Lietuvos bankas kol kas neturi duomenų, kad...

Rinkos
2019.02.22
Finansinės laisvės siekianti pora: 350.000 Eur sąskaitoje – ir į pensiją Premium 45

Nors šalyje, remiantis Lietuvos banko apklausomis, investuoja vos 6% gyventojų, Vakarų pasaulyje vis labiau...

Rinkos
2019.02.22
Šių metų „Sodros“ lubų ir kitų pajamų rubikonas – 136.344 Eur metinių pajamų Premium 2

Nustatytas metinis pajamų dydis, kurį pasiekus nebereikės mokėti „Sodros“ įmokų ir bus taikomas didesnis...

Finansai
2019.02.22
Kaltinimai „Swedbank“ pinigų plovimu – smūgis visai Baltijos šalių bankų sistemai  10

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų...

Rinkos
2019.02.21
Tikėjimą „Klaipėdos nafta“ praranda ir instituciniai investuotojai Premium

Ketvirtadienį Baltijos akcijų rinkos indeksai nerodė aiškios krypties, investuotojams lūkuriuojant bendrovių...

Rinkos
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Lietuvos banko „blockchain“ smėliadėžėje pažaisti panoro 21 „fintech“ įmonė 4

21 Europos „fintech“ įmonė atsiliepė į Lietuvos banko kvietimą sukurti „blockchain“ technologijų bandymo...

Rinkos
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną 1

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 12

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
FED pasiuntė dvi svarbias žinias investuotojams 1

JAV Federalinio rezervų banko (FED) nariai abejoja palūkanų normų kėlimo 2019 m. būtinybe.

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
2019.02.21
„Revolut“ reorganizuojasi 11

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ po beveik 4 metų darbo imasi veiklos pertvarkos, 19 Europos šalių...

Rinkos
2019.02.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau