Puiki galimybė uždirbti – iš biržos nelaimių

Publikuota: 2015-11-01
Atnaujinta 2015-11-01 13:02
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Baltijos biržose šiomis savaitėmis įvykę ar dar bręstantys bendrovių oficialūs siūlymai supirkti akcijas primena, kad tokie rinkos įvykiai smulkiesiems akcininkams gali tapti puikia galimybe uždirbti. Tačiau istorija mena ne vieną atvejį, pasibaigusį nusivylimu ar pinigus įšaldžiusia teismų kebekne.

Pagrindiniam Latvijos bendrovės „Ventspils nafta“ akcininkui padidinus kontroliuojamų akcijų paketą ir atsiradus prievolei skelbti oficialų siūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, pastarieji galėjo skaičiuoti pelną, kurio vien iš įprastų rinkos įvykių – rezultatų skelbimo ar pasaulinių tendencijų – retai teuždirbsi. Turėjusieji šių akcijų dieną prieš paskelbiant apie tokį siūlymą, jau kitą dieną galėjo grožėtis kone 46% grąža. Sunkiai įsivaizduojamą pelną per šią savaitę pradėtą supirkimą realizavo pirkusieji šių akcijų dar anksčiau. Tiesa, šie veiksmai sulaukė rinkos dalyvių įtarimo dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, kai „Ventspils naftos“ akcijų vertė per dieną be jokios priežasties kone padvigubėdavo.

Kainos šuolį pastarosiomis savaitėmis išgyveno ir kitos Latvijos bendrovės „Latvijas Kugnieciba“ akcijos. Ši yra susijusi su pagrindiniu „Ventspils naftos“ akcininku, todėl investuotojai, suuodę panašaus pelno galimybę, puolė pirkti iš šios bendrovės akcijų. Dalis smulkiųjų akcininkų turėjo pelno lūkesčių ir dėl komunalininkės „City Service“ persikėlimo į Varšuvos biržą bei skelbiamo oficialaus siūlymo supirkti akcijas.

Investavimas į bendroves, kurios gali tapti akcijų supirkimo taikiniu, gali būti pelninga strategija, sutaria specialistai.

„Baltijos biržose akcijos yra santykinai pigios tiek dėl mažo likvidumo, tiek dėl to, kad pagrindiniai akcininkai ne visada atsižvelgia į smulkiųjų interesus. Todėl tikiu, kad ilgesniam laikotarpiui suformuotas portfelis iš įmonių, kurios vienu metu yra ir pigios, ir gali tapti perėmimo taikiniais, gali duoti gerą grąžą“, – mano Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Tiesa, tokių galimybių teikianti strategija pasižymi ir itin aukšta rizika, nes, pastebi rinkos dalyviai, neretai pagrindinis akcininkas siekia arba išvengti prievolės, arba kuo labiau sumažinti supirkimo kainą.

„Investuodamas biržoje stebiu, kaip elgiasi įmonės vadovai, akcininkai. Ir neinvestuoju net matydamas geras galimybes ten, kur nėra labai švaru. Koks gali būti investavimas į trąšų gamintoją „Lifosa“, jeigu akcininkai prieš tai ignoravo investuotojus patys skolindamiesi pinigus iš įmonės savo reikmėms? Apie kokį investavimą į Panevėžio lino gamintoją „Linas“ galima kalbėti, kai visą gyvenimą pagrindinis akcininkas užsiima manipuliacijomis? O Kauno farmacijos įmonės „Sanitas“ atveju akcininkų elgsena buvo visai kita ir oficialus pasiūlymas irgi tai patvirtino“, – pavyzdžių pateikia Algimantas Variakojis, KŪB „Verslo angelų fondas I“ partneris.

Šiuo metu tęsiasi ginčas dėl Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ pagrindinių akcininkų prievolės teikti oficialų siūlymą, pasipiktinimą rinkoje sukėlė ir „City Service“ oficialaus siūlymo kaina.

Pasitraukimo potencialas

Uždarbio galimybių arba nuostolio grėsmę per privalomą siūlymą teikia įmonių persikėlimas į kitą biržą, pagrindinio akcininko kontrolės ribos peržengimas ir pasiekta privalomo smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo riba.

Daugiausia tokių galimybių p. Plunksnis mato Rygoje, nors joje smulkiųjų investuotojų apsauga yra menkesnė nei Vilniuje ar Taline, nes kontroliuojantys akcininkai purtosi skelbti akcijų supirkimus.

„Tačiau Rygoje oficialaus pasiūlymo kainos formulė – palankiausia investuotojams, nes, be įprasto šešių mėnesių kainos vidurkio ar sandoryje mokėtos kainos, naudojama ir buhalterinė vertė, kuri dažnai būna gerokai didesnė. Pavyzdžiui, „Ventspils naftos“ didysis akcijų paketas parduotas po 1,77 Eur už akciją, tačiau oficialus siūlymas įgyvendinamas po 4,56 Eur. „Vitol“ per susijusią įmonę iš pradžių siūlė 3,12 Eur“, – aiškina investavimo ekspertas ir primena, kad Latvijoje svarstomas projektas sumažinti oficialiam siūlymui teikti taikomą kontrolės peržengimo ribą nuo 50% iki trečdalio akcijų.

Didžiausią tokių įvykių potencialą Rygoje mato ir Domas Klimavičius, banko „Finasta“ finansų makleris.

„Šioje biržoje yra prasčiausias likvidumas ir dauguma bendrovių nesuinteresuotos toje biržoje būti. Kita vertus, pasitraukti nėra paprasta, nes reikalavimai gana griežti ir pigiai pasitraukti nepavyktų“, – mano finansų makleris.

Renkantis konkrečias investicijas, p. Plunksnis pirmiausia pataria žiūrėti į bendrovės akcininkų struktūrą – jeigu tarp stambių akcininkų yra finansinių investuotojų, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau jie turės trauktis.

„Tereikia pasidomėti, koks fondo investavimo laikotarpis, vidutinis investicijos laikotarpis, ir galima numanyti, kaip viskas vyks. Kitas atvejis, kai įmonės akcininkai iš skirtingų regionų, jie anksčiau ar vėliau dėl pakitusios strategijos ar reguliavimo turės parduoti akcijas. Taip įvyko „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ atveju. O jeigu įmonė turi vieną kontroliuojantįjį akcininką, nuspėti galimą sandorį sunkiau. Prisiminkime, kad apie galimus sandorius pieno sektoriuje kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau jų nėra“, – aiškina Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į bendrovės laisvų akcijų srautą biržoje (angl. free-float), pagrindinio akcininko kontroliuojamo paketo dydį.

„Dar pridėčiau – mažas bendravimas su investuotojais, jų ignoravimas, vėlavimas skelbti informaciją. Ar būtų nauda rizikuoti investuoti į tokias bendroves, kurioms nusispjauti į savo įvaizdį?“ – retoriškai klausia p. Variakojis.

infogr.am::infogram_0_taikiniai-1976741

Galimi taikiniai

Finansų ekspertai Baltijos biržose įžvelgia ne vieną bendrovę, kuri potencialiai galėtų tapti akcijų supirkimo taikiniu.

Vilniaus biržoje telekomunikacijų bendrovės „Teo“ pagrindinė akcininkė „Teliasonera“, valdanti 88,15% akcijų, jau dukart beldėsi į smulkiųjų duris ir siūlė išpirkti jų akcijas. Ne paslaptis, kad dalis investuotojų, laikančių ar perkančių šias akcijas, tai daro ir turėdami lūkesčių, kad „Teliasonera“ grįš ir pasiūlys daugiau.

Potencialo pasitraukti iš biržos turi ir bent dvi iš keturių biržos pienininkystės bendrovių.

„Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ vertinami itin pigiai, o į šias bendroves investuojantieji, manau, ne dividendų tikisi, o įmonių pardavimo ar susijungimo. Kol kas šie lūkesčiai neišsipildo, o pinigai, galima sakyti, lieka įšaldyti“, – komentuoja p. Klimavičius.

Pasak jo, iš biržos trauktis galėtų ir Lietuvos jūrų laivininkystė – supirkdama akcijas ir tada imdamasi drastiškų pokyčių, kad taptų konkurencinga.

Rygos biržoje didžiausia intriga supa „Latvijas Kugniecibos“ akcijas.

„Latvijas Kugnieciba“ tapo populiari po „Ventspils naftos“ didžiųjų akcininkų sandorio: kadangi pastarajai priklauso beveik pusė „Latvijas Kugnieciba“, tikimasi, kad per susijusius asmenis ta riba peržengs 50% ir galbūt sulauksime supirkimo“, – vertina p. Klimavičius.

Ponas Plunksnis mano, kad pagrindinis akcininkas, anksčiau buvęs įpareigotas už „Ventspils naftos“ akcijas smulkiesiems sumokėti po 4,56 Eur, gali vengti peržengti 50% „Latvijas kugniecibos“ akcijų kontrolės ribą.

„Juolab kad ten dar reikia sulaukti Latvijos „Sodros“ valdomų akcijų privatizavimo, o ir laisvų akcijų skaičius gana didelis“, – priduria Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Kaip vieną patraukliausių perėmimo taikinių jis įvardija „Latvijas Gaze“. Turimoms šios bendrovės akcijoms pirkėjo ieško vokiečių koncernas „E.On“, dėl trečiojo ES energetikos paketo jas bus priverstas parduoti ir „Gazprom“.

„Jeigu šių paketų pirkėjas bus vienas, akcininkai sulauks oficialaus siūlymo gerokai didesne kaina, nei dabar. Už laukimą įmonė moka 7–8% metinius dividendus – ko daugiau norėti?“ – vertina p. Plunksnis.

Smulkieji investuotojai bando priversti įgyvendinti akcijų supirkimus iš bendrovių „Rigas kugu buvetava“, „Grindeks“, netoli privalomo išpirkimo ribos yra „Latvijas Balzams“ pagrindinis akcininkas. Tačiau pastarasis ignoruoja smulkiuosius akcininkus, sako ekspertas.

Talino biržoje, aktyviausioje iš visų Baltijos biržų, bene mažiausiai savo buvimu rinkoje nesuinteresuotų bendrovių. Ponas Plunksnis svarsto, kad kada nors metų sandoriu galėtų tapti ir keltų bendrovės „Tallink Grupp“ pardavimas.

„Galima prisiminti, kad 2013 m. CVCI fondas, buvęs ir „Sanito“ akcininku, įsigijo 15,7% „Tallink“ akcijų po 1,1 Eur – gerokai brangiau, nei akcijos kainuoja dabar“, – komentuoja investicijų ekspertas.

Pasak jo, pardavusiam ledų gamybos verslą Estijos bendrovės „PRFoods“ finansiniam investuotojui taip pat kada nors ateis laikas pasitraukti ir iš likusios verslo dalies.

infogr.am::infogram_0_oficialus_siulymai

Pelnosi iš nelaimės

Tokia investavimo strategija paremta siekiu uždirbti iš neigiamo reiškinio: bendrovės pasitraukia iš rinkos, nes pagrindiniai akcininkai dažniausiai nenori priklausyti biržai – laikytis atskaitomybės akcininkams reikalavimų, komunikuoti su rinka.

Ponas Variakojis kritikuoja įmonių skundimąsi, kad biržoje nėra likvidumo, todėl joje neverta būti.

„Klausimas – kiek įmonių pasinaudojo galimybe prisitraukti papildomo kapitalo per biržą? Kiek akcininkų pasinaudojo galimybe susimažinti turimus akcijų paketus už gerą kainą? Kiek įmonių pasinaudojo galimybe platinti obligacijas? Ar kas supranta, kad galimybė prisitraukti papildomo kapitalo per biržą leidžia suvaldyti rizikas?“ – klausia finansų ekspertas.

Pasak jo, tokia situacija biržoje susiklostė, nes bendrovės neskiria nuolatinio dėmesio kurti įvaizdžiui biržoje.

„Tada emisija po emisijos, IPO po IPO, nedirbant su investuotojais – įmonės pasimiršta, akcijų kursai važiuoja žemyn ir investuotojai nusisuka nuo investavimo, nes kas kartą patiria nusivylimą dėl vertybinių popierių kainų nuosmukio ir „nelikvidumo“. Mes dedame pinigus į reklamą, rinkodarą, o investuotojus pamirštame. Užsienyje pačios geriausios prezentacijos rengiamos ir galybė pinigų išleidžiama kasdieniniam darbui su investuotojais, nes tikėjimą sunkiausia parduoti“, – vertina „Verslo angelų fondo I“ partneris.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje Premium bei Verslo žinių laikraštyje spalio 22 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos duomenys išgąsdino investuotojus 5

Vakarų Europos, o kartu ir Baltijos šalių, biržos penktadienį paniro į neigiamas nuotaikas, kurias paskatino...

Rinkos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 4

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
Investuotojams tepardavė 0,8% siūlytų „INVL Baltic Real Estate“ akcijų 3

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ investuotojams pardavė 22.465 investicijų į NT bendrovės „INVL Baltic Real...

Rinkos
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 13

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
V. Vasiliauskas pakomentavo istorinį ECB sprendimą 8

Europos centrinis bankas (ECB), ketvirtadienį paskelbęs apie ekonomikos skatinimo pabaigą, padarė iš tiesų...

Rinkos
2018.12.14
„Paskolų klubas“ per „Seedrs“ pritraukė 216.000 Eur

Lietuvos bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas”, per lėšų...

Rinkos
2018.12.14
I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
Istorinę dieną ECB prastina ekonomikos prognozes 9

Apie kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo pabaigą paskelbęs Europos centrinis bankas (ECB) mažina...

Rinkos
2018.12.13
ECB nepakeitė palūkanų 1

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakeistas.

Rinkos
2018.12.13
Rinkų kreivės siunčia bauginimo ženklų Premium 6

Gruodis akcijų rinkoms yra istoriškai geriausias mėnuo, tačiau šiemet obligacijų ir akcijų rinkos siunčiami...

Rinkos
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
Paaiškino, kas įsuko akcijų pigimą Baltijos rinkoje 2

Išsivysčiusio pasaulio akcijų rinkoms įžengus į korekcijos fazę, o besivystančio – į meškų rinką, Baltijos...

Rinkos
2018.12.13
Investicijos į paskolas su NT užstatu: perspėja dėl rizikų 8

Lietuvoje daugėjant NT sutelktinio investavimo platformų, investuotojai į šią sritį neria neretai...

Rinkos
2018.12.13
Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime 40

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“...

Rinkos
2018.12.13
„Revolut“ tampa banku 27

JK finansinių paslaugų startuoliui „Revolut“ Lietuvos banko teikimu išduotos specializuoto banko ir...

Rinkos
2018.12.13
„East Capital“ tikriausiai pardavė valdytas „Utenos trikotažo“ akcijas

Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Asset Management“ tikriausiai pardavė turėtas koncerno SBA...

Rinkos
2018.12.12
Apyvartą išpūtė stambūs sandoriai Premium 1

Europos biržose trečiadienį toliau išsilaikė pagerėjusios nuotaikos, o Baltijos biržose sulaukta stambesnių...

Rinkos
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau