Telecentras ir LRT – ginčų karuselėje dėl signalų perdavimo paslaugų apmokestinimo
Vilniaus apygardos teismas praėjusį penktadienį atmetė LRT ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašyta pripažinti, kad Telecentras taikydamas nesąžiningą kainodarą ir piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi pažeidė nacionalinio transliuotojo teises ir teisėtus interesus.
Teismo nutartyje skelbiama, kad Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) taryba, remdamasi 2022 m. atliktu Telecentro auditu, konstatavo, kad bendrovės pajamos už LRT suteiktas paslaugas 2021 m. siekė 2,38 mln. Eur (be PVM), o sąnaudos, „įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą“, – 2,85 mln. Eur.
Pasak teismo, Telecentras yra vienintelis subjektas, turintis įstatymu įtvirtintą teisę teikti LRT tinklams bei radijo ir televizijos signalų perdavimui skirtas paslaugas, o jų sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
„Ginčo dėl to, kad atsakovė (Telecentras – BNS) užima dominuojančią padėtį, byloje nėra, kadangi atsakovės dominuojanti padėtis įtvirtinta įstatymu ir poįstatyminiais aktais“, – teigia teismas, pridurdamas, kad signalų perdavimo paslaugų kainos yra grindžiamos Telecentro sąnaudomis, o jų pagrįstumą vertina RRT.
Pagal 2015 m. pasirašytas dvi sutartis Telecentras nacionaliniam transliuotojui įsipareigojo teikti radijo bei televizijos signalų elektroninių ryšių tinklu perdavimo paslaugas. Tuo metu 2020 m. tarp Telecentro, LRT ir Susisiekimo ministerijos buvo sudaryta sutartis dėl televizijos kanalo „LRT Lituanica“ transliacijos Lenkijoje, Suvalkų krašte.
Telecentras 2022 m. nurodė, kad jo sąnaudos 2021 m. teikiant paslaugas nacionaliniam transliuotojui buvo 472.600 Eur (be PVM) arba 571.800 (su PVM) didesnės nei gautos pajamos.
Anot Telecentro, sąnaudos labiausiai išaugo dėl parduoto „Mezon“ verslo, tačiau taip pat dėl 10% brangesnės elektros, tik LRT skirto turto ir jo aptarnavimo išlaidų (dėl tinklų plėtros Alytuje bei Lazdijuose padidėjusio radijo siųstuvų skaičiaus, „LRT Lituanica“ ir „LRT Klasika“ transliacijų), didesnio darbo užmokesčio, pabrangusių resursų.
2023 m. pavasarį siekdama išvengti delspinigių LRT Telecentrui sumokėjo 571.800 Eur (su PVM).
Vis dėlto LRT teismui teigė, kad Telecentras, užimdamas dominuojančią padėtį šioje rinkoje, ja piktnaudžiauja, už paslaugas nustato „nesąžiningai didelį mokestį“ bei diskriminuoja LRT konkurentų atžvilgiu.
Pasak nacionalinio transliuotojo, Telecentro sąnaudų apskaičiavimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jų augimo priežastys „prieštaringos ir neaiškios“, o Telecentro informacija dėl jų dydžio yra nenuosekli.
Todėl LRT teigė Telecentrui permokėjęs 326.700 Eur permokos bei 5.700 Eur palūkanų.
Pasak Telecentro, jo paslaugų kainos pagrįstumą prižiūri ir kontroliuoja RRT, kurios audito rezultatų LRT neskundė, be to, paslaugos „nėra teikiamos veikiant laisvos rinkos dėsniams“, todėl ginče negali būti remiamasi Konkurencijos įstatymu.
Konkurencijos taryba savo dalyvavimą ginče teismo prašė pripažinti nebūtinu bei teigė, kad pirmiau turi būti įvertinti RRT sprendimai.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį vakare pranešė, jog LRT žada skųsti teismo sprendimą.
„Suprantame, kad geopolitinė situacija ir iš to išplaukiančios aplinkybės neleidžia keisti LRT įstatymo, kuriame LRT radijo ir televizijos tinklus teikti, aptarnauti ir programų signalus siųsti numatyta Telecentrui, tačiau norime būti tikri, kad paslaugų kainos yra kontroliuojamos ir jomis nėra piktnaudžiaujama“, – BNS perduotame komentare teigė ji.
LRT direktorė pabrėžė, jog teismo vertinimas svarbus ne tik 2021 m. ataskaitų atveju, bet ir vėlesnių, kadangi taikomi tie patys kainodaros principai, „kurie lemia, kad visuomeninio transliuotojo nepriemokos sumos ir toliau nepagrįstai auga ir augs“.
