Valstybės valdomų įmonių reputacijos renesansas: Lietuvos oro uostų lyderystė

Matematiškai ryškiausią reputacijos indekso šuolį per pastaruosius metus skaičiuoja Lietuvos paštas (nuo 1,6 iki 17,2 balo), tačiau tik tuo atveju, jei kartu įtraukiamas ir „LP Express“ prekių ženklas (vien Lietuvos pašto reputacijos rodikliai yra prastesni), rodo kasmetinis verslo konsultacijų bendrovės „Civitta“ Reputacijos indekso tyrimas.

Rūta Gaudiešienė, „Civittos“ partnerė, akcentuoja, kad augti nuo žemos bazės yra lengviau, o Lietuvos paštui pirmiausia norisi palinkėti sugebėti apjungti abu savo turimus prekės ženklus, kad vieno prastesnė reputacija nesmukdytų kito. 

VŽ primena, kad atliekant reputacijos tyrimą, šiemet buvo apklausta 1.770 respondentų, suskirstytų į tris grupes: 1.001 plačiosios visuomenės atstovas, 340 nuomonės lyderių (ekspertų, verslo atstovų, tinklaraštininkų, žurnalistų) ir 327 sprendimų priėmėjai.

Šiais metais į tyrimą įtrauktos 52 privačios įmonės iš 9 sektorių, taip pat analizuota 15-a politiką formuojančių ir valstybės politiką įgyvendinančių institucijų.

Tarp jų aukščiausią reputacijos rodiklį skaičiuoja Lietuvos oro uostai (48,7 balo). Palyginkime: dešimtus metus iš eilės pelniusi geriausios reputacijos įmonės laurus UAB „Thermo Fisher Scientific“ skaičiuoja 64,1 rodiklį, o visuomenės „numylėtinė“ „Camelia“ – 62,5. 

„Savo ruožtu Lietuvos oro uostai pernai pasiekę gana aukštą (38,4 balo) indekso rodiklį, šiemet dar sugebėjo jį kilstelti iki 48,7 ir tarp valstybės valdomų įmonių rikiuojasi pirmoje pozicijoje. Tai sunkiausiai uždirbtas reputacijos medalis“, – komentuodama šiemetinio tyrimo rezultatus pabrėžė R. Gaudiešienė.

Alvydė Palaimaitė, Lietuvos marketingo asociacijos LiMA direktorė, neabejoja, kad taip aukštai vertinamą Lietuvos oro uostų reputaciją lemia tai, kad bendrovei vadovauja rinkodaros ir komunikacijos mohikanas Simonas Bartkus.

2023 m. rugpjūtį Oro uostų vadovo pareigas pradėjęs eiti S. Bartkus iki tol rinkodaros ir komunikacijos pareigas ėjo „Girteka Logistics“, kartu jis yra sukaupęs daugiau nei 10 metų vadovavimo patirtį aviacijos ir transporto srityje.

VŽ taip pat primena, kad S. Bartkus pernai buvo išrinktas efektyviausiai tarp verslo ir valstybės valdomų įmonių viešojoje erdvėje komunikavusiu vadovu. Pažymėta, kad iškilimą labiausiai lėmė jo gebėjimas efektyviai komunikuoti apie strateginius projektus ir pozicionuoti organizacijos lyderystę.

„Visa tai susiveda ir gerą atstovaujamos įmonės reputaciją“, – pažymi A. Palaimaitė. 

Kylančios žvaigždės apdovanojimą tarp valstybės įmonių pelnė reputacijos rodiklius per metus sustiprinusi „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos nafta“).

„Jau ne vienerius metus stebime tendenciją, kad po prekės ženklo atnaujinimo, sekančiais metais užauga įmonių reputacijos vertinimai, tad iššūkis šį kartą tenka „KN Energies“, kuriai teks padirbėti, kad išlaikytų savo šarmą, o kartu ir reputaciją“, – linki R. Gaudiešienė.

Milda Ancevičė, „KN Energies“ komunikacijos vadovė, pažymėjo, kad labiausiai tikėtina jų reputacijos augimo vyšnia ant torto buvo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos „Independence“ perėmimas Lietuvos nuosavybėn.

„Viliamės, kad kiekvienas, kuris stebėjo procesą, kai buvo pakeliama Lietuvos vėliava, o ant laivo borto buvo atidengtas namų uosto pavadinimas Klaipėda, jautė pasididžiavimo jausmą. Tai jautėme ir mes, darbuotojai, kurie kiekvieną dieną savo darbu prisideda prie įmonės rezultatų“, – teigia M. Ancevičė.

Didžiausi nuopuoliai

Per metus labiausiai sumenkusį reputacijos rodiklį skaičiuoja tarp valstybės valdomų įmonių fiksuoja „Via Lietuva“, tarp viešojo sektoriaus institucijų – „Go Vilnius“, per praėjusius metus nuskambėjusi savo dviprasmiška ir šokiruojama reklama apie Vilnių. Klipas sulaukė didžiulės kritikos socialiniuose tinkluose ir raginimų jo neberodyti.

„Dabar tenka susimokėti ir savo reputacijos kaina“, – kalba R. Gaudiešienė. 

„Go Vilnius“ reputacijos indeksas per metus sumenko nuo 39,5 iki 21,5 balo.

Plačiau apie reputacijos tyrimą skaitykite čia.