E. Šiškauskienė: lengvata viešajam maitinimo verslui padėtų tik iš dalies
Atnaujinta skyreliu „Kaimo turizmo verslas dar neatsigavo po pandemijos“.
Anot jos, taip yra dėl to, kad nepaisant lengvatos alkoholio pardavimams vis tiek būtų taikomas standartinis 21% PVM tarifas.
„Įvestas 12% (tarifas – BNS) maitinimo verslui labai tiktų, tačiau realiai tai būtų ne 12%, o 16,5% realusis PVM. Tai, aišku, neliečia mokyklų ir vaikų darželių maitinimo“, – pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje apie iššūkius Lietuvos verslui teigė E. Šiškauskienė.
„Alkoholiui visada yra taikomas standartinis PVM tarifas“, – teigė asociacijos vadovė.
E. Šiškauskienės skaičiavimais, jeigu PVM tarifas šiemet būtų sumažintas iki 12%, 2026 metais į biudžetą iš maitinimo sektoriaus mokamų mokesčių būtų surinkta 42 mln. Eur daugiau pajamų negu taikant 21% tarifą.
BNS rašė, kad valdantieji svarsto galimybę lengvatinį 9% tarifą padidinti iki 12% kartu taikant jį daržovėms, vaisiams, ekologiškai žemės ūkio produkcijai, būtiniausiems maisto produktams, maitinimo verslui.
Kaimo turizmo verslas dar neatsigavo po pandemijos
Kaimo turizmo verslas dar neatsikratė koronaviruso pandemijos naštos – ne visos sodybos baigė mokėti atidėtus mokesčius, sako Agnė Vaitkuvienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė.
„Kaime situacija yra dar blogesnė (nei maitinimo sektoriuje mieste – BNS). Mes neatsigavome po kovido. Turėjome išlaikyti darbuotojus, nes jų kaime nėra, ir iki šiol sodybos moka dar (...) už tai, kad dirbo kovido metu“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje apie iššūkius Lietuvos verslui teigė A. Vaitkuvienė.
Vėliau BNS ji teigė, kad atidėtų mokesčių dar turi didesnės sodybos, kurios teikia ir maitinimo paslaugas.
„Tai (atidėti mokesčiai – BNS) didelė našta: produktų, elektros kainos kaime ir mieste tos pačios. Pas mus skalbykloms atvažiuoti brangiau, o klientas yra ekonominės ar žemesnės klasės“, – BNS teigė asociacijos vadovė.
Pasak jos, valdančiųjų svarstomas 12% lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų „didelė paspirtis“, ypač ilgai sektoriuje dirbančioms ir didesnėms sodyboms, turinčioms daug darbuotojų.
A. Vaitkuvienė taip pat pabrėžė, kad maitinimo paslaugas teikiančių kaimo turizmo sodybų išlaidos yra didesnės negu tokių įstaigų mieste.
„Mes neturime miesto infrastruktūros – jeigu restoranas gali naudotis miesto gatve, apšvietimu, privažiavimais, mes turime patys į tai investuoti. Tai labai ženkliai padidina mūsų išlaidas ir mažina galimybes išsilaikyti“, – konferencijoje teigė A. Vaitkuvienė.
Pasak jos, kaimo turizmo sodybos neužsidaro, nes tai dažnai ne vienintelis pagrindinis jų verslas, bet atsisako teikti maitinimo paslaugas, nors anksčiau pajamos iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pasiskirstydavo per pusę.
„Tai reiškia, kad žmonės atvažiuoja su maišeliais iš „Maximos“ ir tuos pačius kebabus nusiperka. Pravažiuokite pro mažesnius miestelius, dabar tautinis patiekalas yra kebabas“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
A. Vaitkuvienės teigimu, vien apgyvendinimo paslaugas teikiančios sodybos paprastai nėra PVM mokėtojos, nes jų pajamos nesiekia ribos, nuo kada reikia šį mokestį mokėti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija problemų maitinimo versle neįžvelgia
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas yra teigęs, kad maitinimo versle kol kas nėra didelių problemų, todėl nėra poreikio grąžinti 9% PVM, kaip siūlo kai kurie politikai.
Nuo 2021 metų galiojęs 9% PVM maitinimo verslui panaikintas nuo 2024-ųjų ir dabar galioja standartinis 21% tarifas.
Tąkart PVM lengvata įvesta kaip viešojo maitinimo sektoriaus skatinimo priemonė per koronaviruso pandemiją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2025 metų pradžioje Lietuvoje veikė rekordiškai daug maitinimo įmonių – 3.900 Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jų apyvarta pernai sumažėjo 6,9% iki 1,1 mlrd. Eur.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta šiemet vasarį, palyginti su pernai vasariu, padidėjo 0,9% ir siekė 114,3 mln. Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ reikšmingai išplėtė sporto ir laisvalaikio prekių pasiūlą – šiam segmentui skirtas plotas prekybos centre išaugo net 30 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį atsinaujino ir prasiplėtė „Nike“, „adidas“, „Sportland“, „4F“ ir „Žalgiris Shop“ parduotuvės, taip pat duris atvėrė pirmoji Kaune laisvalaikio ir krepšinio avalynės bei aprangos parduotuvė „Ballzy“.
„Nors kai kurie ryškiausi pasaulio politikai pastaruoju metu tvarumo temą stumia į paraštes, bet, mano supratimu, ši tema ir realūs veiksmai neturi būti ignoruojami. Neturime nueiti nei į vieną kraštutinumą – turime gyventi taip, kad kitoms kartoms paliktume kuo mažiau pažeistą aplinką“, – konstatuoja Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Siekiant užtikrinti produktų kokybę, higieną ir saugų transportavimą, pakavimo medžiagos yra neišvengiamos, todėl žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ nuolat ieško būdų, kaip sumaniau tausoti gamtos išteklius ir investuoja į tvaresnę aplinką. Vienas iš jo prioritetų – bendradarbiavimas su tiekėjais, siekiant užtikrinti, kad parduotuvėse siūlomi produktai būtų pakuojami naudojant mažiau vienkartinių, perteklinių ir neperdirbamų pakuočių.
Sostinės centrinio verslo rajono širdyje įsikūręs prekybos centras CUP 2025 metus užbaigė augimo rezultatais – metinis vidutinis pirkėjo krepšelis čia padidėjo 6,5 proc. Didžiausią pardavimų dalį prekybos centre generavo restoranai ir kavinės, maisto prekių, kosmetikos ir grožio, drabužių bei vaistų kategorijos.
Pernai bankrutavo 67 maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – daugiau nei užpernai. „Creditreform Lietuvos“ analitikai prognozuoja, kad šiemet šis skaičius bus viršytas.
