1,5 mlrd. Eur sandoris: „Prada“ siekia įsigyti „Versace“

Teigiama, kad po kelis mėnesius trukusių derybų „Prada“ ir „Capri“ bendrovės artėja prie susitarimo ir, pasak su sandoriu susipažinusių asmenų, jis gali būti sudarytas per artimiausias kelias savaites, skelbia „Financial Times“ (FT).

Kuluaruose kalbama, kad „Capri“, kuriai taip pat priklauso tokie prekių ženklai kaip „Michael Kors“ ir „Jimmy Choo“, numatyta pradinė 3 mlrd. Eur kaina už Milane įsikūrusią „Versace“ ir kitų potencialių pirkėjų susidomėjimas pailgino derybas.

Miuccia Prada, viena iš „Prados“ įkūrėjų ir kontroliuojančioji akcininkė, praėjusią savaitę per mados šou Milane sakė, kad dabar „visi žiūri“ į „Versace“.

„Daugeliui mados prekių ženklų tai gali būti įdomu“, – sakė M. Prada žurnalistams, bandantiems išklausti apie pačios „Prados“ susidomėjimą ir ketinimus įsigyti mažesnį konkurentą, rašo „Reuters“.

Taip pat ši agentūra skelbia, kad Italijos prabangos prekių grupei „Prada“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus potencialius pirkėjus susipažinti su „Versace“ finansiniais duomenimis.

Bendrovė „Capri Holdings“ mados prekių ženklą „Versace“ įsigijo 2018 m. už maždaug 1,83 mlrd. Eur, įskaitant skolas.

Niujorke įsikūrusi „Capri“ jau kuris laikas siekia parduoti „Versace“. Šie ketinimai sustiprėjo praėjusiais metais, kai „Capri“ teko atšaukti susijungimą su konkurente „Tapestry“, kuriai priklauso „Coach“ ir kiti labiau prieinamos prabangos prekių ženklai, kai JAV priežiūros tarnybos nepalaimino 8,5 mlrd. USD sandorio dėl per didelės rinkos koncentracijos, primena FT.

Henrikas Stelmokaitis, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos ekspertas, kalbėdamas apie pastarajį atvejį, pažymi, kad 2024 m. Niujorko teismas patenkino JAV Federalinės prekybos komisijos prašymą sustabdyti prekės ženklų „Michael Kors“, „Jimmy Choo“ ir „Versace“ savininko „Capri Holdings“ ir „Tapestry“ susijungimą dėl galimų tokio susijungimo konkurencijos problemų JAV rinkoje. 

„Nepavykus šiam sandoriui, į „Tapestry“ vietą atėjo „Prada“, kuri atliko vidinį patikrinimą dėl sandorio atitikties antimonopoliniams įstatymams ir šis jokios pradinės rizikos neparodė. Šis įsigijimas grąžintų „Versace“ Italijos nuosavybėn ir sustiprintų „Prados“ poziciją pagrindinio konkurento – prancūzų bendrovės LVMH atžvilgiu“, – vertina H. Stelmokaitis.

Pasak jo, galimai dabartinis sandoris nesukels abejonių konkurencijos priežiūros institucijoms, tačiau neabejotinai turės būti vertinamas.

Kopia į viršų

„Prada“ yra didžiausia Italijos prabangių drabužių grupė, o jos finansiniai rezultatai išliko gana geri, nepaisant sektoriaus sulėtėjimo. Pažymima, kad bene labiausiai prie to prisidėjo sparčiai populiarėjantis „Miu Miu“ prekių ženklas. 

Taip pat „Pradai“ dar priklauso ir batų prekių ženklai „Car Shoe“, „Church's“.

Pažymima, kad „Prada“ ruošiasi kartų kaitai, nes 75-erių M. Prada ir jos 78 m. sutuoktinis Patrizio Bertelli ruošiasi perduoti įgaliojimus sūnui Lorenzo Bertelli, tad yra atvira įsigijimams, siekiant plėstis, rašo FT.

Šis sandoris leistų „Pradai“ sustiprinti savo pozicijas, konkuruojant su kitais pasauliniais prabangos prekių ženklais, pavyzdžiui, LVMH ar „Kering“, konstatuoja businessoffashion.com.

„Prados“ grupės pajamos 2023-iaisiais siekė 4,7 mlrd. Eur, tai 17,2% daugiau nei ankstesniais metais. 

Vakar paskelbti „Prados“ 2024-ųjų rezultatai taip pat rodo augimą: grupės grynosios pajamos didėjo 17% ir pasiekė 5,43 mlrd. Eur. EBIT marža augo 23,6%, iki 1,3 mlrd. Eur, o finansiniai rezultatai atitiko analitikų lūkesčius, skelbia „Reuters“.

Pažymima, kad „Prados“ pajamos augo dviženkliais skaičiais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Japonijoje ir Artimuosiuose Rytuose, tik JAV rezultatai yra nuosaikesni. 

Paskutinįjį, svarbiausią metų ketvirtį, „Prados“ pardavimai augo 18%. Sėkmingiausius rezultatus demonstruoja „Miu Miu“ prekės ženklas, kurio pardavimai per metus šoktelėjo 93%. Pagrindinio „Prada“ prekės ženklo augimas buvo nuosaikesnis – maždaug 4% per metus. 

Patrizio Bertelli, „Prada Group“ pirmininkas ir vykdomasis direktorius, komentuodamas paskelbtus 2024-ųjų rezultatus, pabrėžė, kad grupei pavyko augti, nepaisant sudėtingos aplinkos.

„Mūsų strategija ir toliau užtikrina geresnius nei rinkoje rezultatus. Tai rodo, kad mūsų prekių ženklai išlieka aktualūs, nes nuolat orientuojamės į gaminių naujoves, kokybę, meistriškumą ir gebėjimą suprasti šiuolaikines tendencijas“, – akcentuoja P. Bertelli.

VŽ rašė, kad konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Bain & Company“ naujausia prabangos sektoriaus apžvalga rodo, kad greičiausiai asmeninių prabangos prekių pardavimai, užpernai siekę 362 mlrd. Eur, 2024 m. sumažės 2%. Tai bus pirmas kartas nuo 2008–2009 m. krizės, neskaitant pandemijos, kai asmeninių prabangos prekių rinka traukiasi.

Dramatiški pokyčiai

VŽ rašė, kad garsiausius ir reikšmingiausius Italijos mados prekių ženklus sukūrė aiškią viziją turinčios asmenybės. Klausimas, kaip šiems prekių ženklams seksis be savo įkūrėjų.

Pažymima, kad paveldėjimo problemos, su kuriomis susiduria šios bendrovės, turi platesnį poveikį visam sektoriui. Nors Italija garsėja paveldu ir meistriškumu, šaliai trūksta vietos investuotojų, kurie norėtų ir būtų finansiškai pajėgūs apsaugoti savo mados pramonę nuo užsienio įmonių vykdomo perėmimo. 

Dabar, kaip teigia analitikai ir viešai neprieinamos informacijos žinantys asmenys, didžiausia grėsmė Italijos madai yra ta, kad likusius brangakmenius gali susirinkti prancūzų milžinės, tokios kaip „Kering“ ir LVMH.

„Gucci“ vos neperėmusi LVMH, kuriai priklauso per 70 prabangos prekių ženklų, prisijungė ne vieną itališką kompaniją, įskaitant Romoje įsikūrusias „Fendi“ ir „Loro Piana“, žinomas dėl to, kad gaminiams naudoja retas medžiagas, ir aukštos klasės juvelyrikos įmonę „Bulgari“.

„Kering“, kuriai priklauso „Gucci“, irgi neatsilieka. 2001 m. ji įsigijo pintais odos gaminiais garsėjančią aksesuarų gamintoją „Bottega Veneta“, o vėliau nusipirko oficialių vyriškų drabužių grupę „Brioni“ ir prabangios juvelyrikos bendrovę „Pomellato“.

„Tradiciškai Italijos mados verslininkai aktyviai konkuruodavo tarpusavyje su savo artimiausiais kaimynais ir tai reikšdavo, kad italai verčiau parduodavo savo verslą prancūzams nei vietos konkurentams, – tai ir padėjo „Kering“ bei LVMH labai išsiplėsti“, – teigė Riccardo Mulone, UBS vadovas Italijoje.