TOP 10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių: sostinei nenusileidžia kurortai

Tradiciškai daugiausiai mokesčių šiame segmente sumokėjo Vilniaus viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (UAB viešbutis „Lietuva“). Į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą jis pervedė per 2,35 mln. Eur mokesčių, tai beveik 29% daugiau nei 2023-aisiais.

Antroje vietoje – netoli sostinės įsikūręs viešbutis „Vilnius Grand Resort“ (UAB „Villon“), jo sumokėta mokesčių suma per metus išaugo beveik 38%, iki 1,9 mln. Eur.

Toliau rikiuojasi skirtingų kurortų viešbučiai: vieną brangiausių viešbučių Palangoje  „Palanga Life Balance SPA“ valdanti K. Geco prekybos įmonė per 2024-uosius sumokėjo 34% daugiau mokesčių. 

Ketvirtoje vietoje – UAB „SPA Birštonas“ (viešbutis „Vytautas Mineral SPA“), penktoje – UAB „Atostogų parkas“ Palangoje. Šeštas – UAB „Birštono šaltinis“ („Eglės“ sanatorija).

Atsvara kitiems lietuviškiems kurortams

Ričardas Jovaiša, prie Palangos esančio sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ direktorius, VŽ teigia, kad praėjusieji pažėrė iššūkių: tai ir geopolitinė situacija, ir mokestinė aplinka, ir darbuotojų išlaikymas.

„Mes patys, siekdami priktraukti klientus ir paskatinti juos grįžti, labiausiai dabar fokusuojamės į savo darbuotojų kvalifikaciją, teikiamų paslaugų kokybės kartelę. Esame įsikūrę šalia Palangos, tad stengiamės dirbti kaip tandemas – kartu formuoti Vakarų Lietuvos kryptį, nes natūralu, žmonės renkasi, į kurį kurortą važiuoti: Palangą, Birštoną ar Druskininkus. Savo ruožtu mes su savo paslaugų paketu sakome, kad Palangoje nėra blogo oro ir siūlome nuo vandens pramogų, pirčių komplekso, SPA iki maitinimo bei apgyvendinimo paslaugų“, – kalba R. Jovaiša.

Jis skaičiuoja, kad metinis užimtumas 2024 m. sveikatingumo komplekse svyruoja 60–70%, tai tiek pat kaip ir ankstesniais metais.

„Lūkesčiai šiems metams – taip pat gana šviesūs. Žinoma, su viltimi žiūrime į naujosios valdžios žingsnius dėl PVM tarifo maitinimo segmentui, nes dabar tapome nekonkurencingi, lyginant su užsienio šalimis“, – tą pačią sektoriaus problemą mini R. Jovaiša.

VŽ ne kartą rašė, kad maitinimo segmentas įsitempęs laukia, kokie sprendimai dėl PVM lengvatos: vieni kol kas yra pristabdę plėtros planus, dalis tinklinių restoranų mažina jungiamų vietų skaičių, treti, susidurdami su sunkumais, tyliai inicijuoja veiklos nutraukimą, siekdami išvengti bankroto ar rasti potencialų pirkėją.

Palengva į viršų

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, komentuodama viešbučių rezultatus, teigia, kad 2024-ieji šiam segmentui, buvo ganėtinai sėkmingi, užimtumai augo, tai augino ir sumokamus mokesčius.

„Tiesa, geopolinė situacija tebediktuoja savo, apie 25% iki pandemijos turėtų užsienio srautų taip ir negrįžo dar. Kita vertus, sulig Vokietijos brigados įsikūrimu Lietuvoje, viešbučiai sulaukia daugiau svečių iš šios šalies, tačiau sulig šių metų pradžia – mažiau amerikiečių. Turizmas labai jautriai reaguoja į veiksmus politinėje arenoje“, – akcentuoja E. Šiškauskienė.

Kartu, pasak LVRA prezidentės, verslą džiugina augantys vietinių turistų srautai, ypatingai kurortuose.

„Didesni miestų, kurortų renginiai, šventės tikrai sulaukia vis didesnio atgarsio“, – pastebi E. Šiškauskienė.