2025-02-03 05:45

„Lidl“ stabtelėjo, „Maxima“ atsitiesia: prekybos tinklai pagal pirkėjų srautus

VŽ iliustracija.
VŽ iliustracija.
Vertinant, kurį prekybos tinklą Lietuvos vartotojai dažniausiai renkasi kasdienėms maisto ir kitoms būtiniausioms prekėms įsigyti, sėkmingesnę kreivę į viršų fiksuoja prekybos tinklas „Maxima“, o „Lidl“ Lietuvoje kiek stabtelėjo.

Tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, 2024 m. spalį 52% vartotojų teigė, kad dažniausiai apsiperka „Maximos“ prekybos tinkle, tai yra 5,5 proc. punkto daugiau nei 2023-iųjų tą patį mėnesį. 

Antroje pozicijoje pagal dažniausią pasirinkimą besirikiuojančio „Lidl“ pirkėjų srautai sumažėjo atitinkamai nuo 18% iki 15%. Šiek tiek smuktelėjo ir vartotojų, teigiančių, kad dažniausiai apsiperka prekybos tinkle „Iki“, taip pat „Aibėje“.

Prekybos tinklų „Norfa“, „Rimi“ pirkėjų srautai lyginamuoju periodu išliko stabilūs.

„NielsenIQ“ duomenys rodo, kad „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“ dažniau renkasi Vilniaus regiono gyventojai, o „Maximos“ pirkėjų skaičius čia yra mažesnis.

Edita Asakavičienė, „NielsenIQ“ Strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai, teigia, kad, žvelgiant į srautų dinamiką per pastaruosius kelerius metus, matyti, kad „Maximai“ sėkmingiau pavyksta atsikovoti pozicijas, kurias ji buvo praradusi su „Lidl“ atėjimu ir sėkme pirmaisiais veiklos metais, „Lidl“ ir kitų tinklų pirkėjų srautas neaugo taip sparčiai ar netgi krito.

Edita Asakavičienė, „NielsenIQ” vartotojų tyrimų skyriaus vadovė Baltijos šalims. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Edita Asakavičienė, „NielsenIQ“ Strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Lidl“ šarmas kiek blėsta, dar svarbu įvertinti ir faktą, kad jų parduotuvių skaičius metus augo gana sparčiai, palyginti su kitais tinklais, tačiau tai negelbėjo jiems auginti pirkėjų, kurie teigia, kad dažniausiai apsiperka „Lidl“. Daugiau atidarytų parduotuvių nepadėjo ir „Iki“ tinklui“, – kalba E. Asakavičienė.  

Įvertinus parduotuvių skaičių ir pirkėjų dalį, kuri sako, tinklo parduotuvėse apsiperka dažniausiai, „Iki“ pozicijos, atrodytų kiek silpnesnės, tačiau E. Asakavičienė situaciją vertina gana pozityviai. 

„Iki“ nemažai parduotuvių – mažesnės, tinklas yra labiau įvardijamas kaip papildomas apsipirkimo taškas, esantis arčiau namų, arčiau biuro, todėl jį kiek rečiau įvardija kaip pagrindinę parduotuvę“, – detalizuoja E. Asakavičienė. 

Akcijų karuselė

Pasak E. Asakavičienės, pagrindinė priežastis, kodėl prekybos tinklams sunkiau sekasi auginti srautus, tai – nuolatinė akcijų medžioklė.

„Priklausomai nuo geriausios siūlomos akcijos, savo apsipirkimo vietą keičia 62% pirkėjų. Net virš 80% respondentų sutinka su teiginiu, kad apsipirkdami dažniau renkasi prekes su akcija. Tarp visų didžiųjų tinklų pirkėjų šis procentas išlieka aukštas, išskyrus „Rimi“, kur „tik 59%“ pirkėjų apsipirkdami dažniau renkasi prekes su akcija“, – lygina E. Asakavičienė.

Tyrimas rodo, kad „Maximą“ pirkėjai labiausiai vertina už gerą asortimentą kavos, gaiviųjų gėrimų, padažų, buitinės chemijos ir asmens higienos kategorijose. 

„Lidl“ ir toliau vertinamas dėl šviežiai keptos duonos ir ledų asortimento. „Iki“ stipriausiai vertinamos kategorijos – vaisiai ir šviežia konditerija, „Norfoje“ – mėsos kategorija, o „Rimi“ – pasaulio šalių maistas ir specialūs produktai, pavyzdžiui, veganiški gaminiai.

„Sunku prognozuoti, kaip keisis tinklų pozicijos pagal srautus tolesniuose tyrimuose. Tinklai gana aktyvūs su akcijų komunikacija, nors ir nėra tokie aštrūs ir išsiskiriantys kaip prieš metus su kainų karais. „Iki“ labiau stengiasi išsiskirti su paruošto maisto linija, „Maxima“ – su akcijomis, „Lidl“ – žemomis privačių etikečių ženklų kainomis“, – išskiria E. Asakavičienė.

Pagal parduotuvių skaičius

„NielsenIQ“ ir pačių prekybininkų duomenys rodo, kad „Iki“ 2025 m. pasitiko su didžiausiu parduotuvių skaičiumi – 245 (9-iomis daugiau 2024 m. pabaigoje, palyginti su 2023 m. pabaiga). „Maxima“ 2024 m. jungė 240 (5-iomis mažiau). Trečia – „Norfa“ – 160 (4-iomis daugiau).

Planuoja investicijas

VŽ rašė, kad „Maxima LT“ šiemet yra suplanavusi investicijas į kelias naujas parduotuves ir 30-ies rekonstrukcijas, tai atsieis apie 50 mln. Eur. Bus tęsiamas parduotuvių vienodinimas, pradėtas dar 2021 m. 

Kiti iš TOP 5 didžiųjų tinklų investuos perpus mažiau arba kartais mažiau. Štai „Norfos mažmena“ pasitvirtino 25 mln. Eur investicijų biudžetą, antrą pagal dydį tinklą valdanti „Iki Lietuva“ šiemet į plėtrą investuos panašiai tiek, kaip ir šiemet, – apie 20 mln. Eur. „Rimi Lietuvos“ bendros šių metų investicijos sudarys apie 12–13 mln. Eur. „Lidl Lietuva“ yra suplanavusi atidaryti kelias parduotuves, iš jų artimiausiu metu – dvi Kaune.

Prognozės palankios

VŽ taip pat skelbė, kad nors 2025-uosius Lietuvos mažmeninės prekybos segmentas pradeda pakilesnėmis nuotaikomis nei kitos Baltijos šalys, visgi ekspertai palankiausią dinamiką šiemet žada Estijai. Tiesa, pirmiausia tai lems žema lyginamoji bazė, o Lietuvai ir Latvijai prognozuojamas nuosaikus prieaugis, taip pat niekur nedings vartotojų taupymo ir atsargumo nuotaikos.

Pasak E. Asakavičienės, mažmeninės prekybos pokyčiai yra glaudžiai susiję su vartotojų nuotaikomis, ir čia bent didesnių pokyčių, palyginti su 2024-aisiais, nematyti, t. y. lietuvių optimizmas išlieka aukščiausias tarp visų Baltijos šalių, Estijoje nuotaikos kol kas – negatyvios. 

„Susirūpinimas dėl kylančių maisto kainų Lietuvoje išlieka santykinai mažas, vos 34% respondentų dėl jų nerimauja, o Latvijoje ir Estijoje šis skaičius sparčiau auga ir pasiekė atitinkamai 45% ir 56%“, – lygina E. Asakavičienė.

„Lidl“ parduotuvė Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasak jo, didžiausias iššūkis šiemet yra Baltijos šalių kaimynių ekonominis vystymasis. 

„Mūsų valstybės yra susijusios ir neigiama dinamika Latvijoje ir Estijoje gali atsiliepti ir lietuvių kasdienybėje“, – svarsto E. Asakavičienė. 

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, pabrėžia, kad Baltijos šalių vartotojų nuotaikoms šiemet didelę įtaką turės kelios dedamosios. Visose valstybėse vartotojų nuotaikas teigiamai veiks stipresnis ekonomikos ciklas, mažėjančios palūkanos, kylantys atlyginimai. 

„Kartu galima laukti, kad šiemet vartotojų lūkesčiai labiausiai išaugs Estijoje. To priežastis gana paprasta – pastaraisiais metais mūsų šiaurinėje kaimynėje vartotojų optimizmas buvo itin žemas, t. y. bus atsispiriama nuo žemos bazės“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

52795
130817
52791