Žaidimas su ugnimi: Latvija svarsto apriboti kai kurių maisto produktų antkainius

Paula Celma, Latvijos konkurencijos tarybos vyresnioji komunikacijos pareigūnė, VŽ informavo, kad šiuo metu šalyje vyksta du atskiri procesai, susiję su mažmeninės prekybos sektoriumi.

Pirma, remdamasi tuo, ką išryškino anksčiau atlikti Latvijos konkurencijos tarybos tyrimai, susiję su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir prekybininkų bendradarbiavimu, taryba parengė Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymo pataisas. 

Jose numatyta drausti prekybos įmonei taikyti skirtingas bendradarbiavimo ir prekybos sąlygas tiekėjams panašiuose sandoriuose. 

Siekiant mažinti nesąžiningos prekybos praktikos mastą, rengiami ir kiti siūlymai, susiję su produktų išėmimo iš rinkos sąlygomis, užsakymų prognozavimu ir šalių atsakomybėmis. Siūlomi pakeitimai dabar svarstomi ministrų kabinete.

Antra, anot P. Celmos, savo ruožtu ir pati Latvijos ekonomikos ministerija parengė keletą pasiūlymų, susijusių su mažmeninės prekybos sektoriumi.

Vienas jų – laikinai apriboti tam tikrų pagrindinių maisto produktų grupių antkainius. Šį siūlymą ministerija motyvuoja didelėmis maisto produktų kainomis parduotuvėse.

„Šie pasiūlymai pateikti vyriausybei, o Ekonomikos ministerija rengia su reguliavimu susijusius dokumentus“, – priduria P. Celma.

Lietuvoje skatina konkurenciją

Jolanta Ivanauskienė, Lietuvos konkurencijos tarybos pirmininkė, VŽ sako nesanti detaliai susipažinusi su Latvijoje planuojamais įstatymų pakeitimais.

„Mūsų žiniomis, teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos lygiu nėra pakeistas“, – akcentuoja J. Ivanauskienė.

Pasak jos, siekiant įstatymų nuostatomis užtikrinti papildomą maisto ir gėrimų tiekėjų apsaugą, apie kurią, kaip matyti iš viešosios erdvės, diskutuojama Latvijoje, būtina įvertinti, kokį poveikį papildomi saugikliai gali turėti vartotojams, pavyzdžiui, ar pokyčiai neduos priešingo rezultato, nei deklaruojama, ir kainos ilgainiui galutiniams vartotojams nepadidės.

J. Ivanauskienė pastebi, kad šiuo metu įvairiose šalyse tebevyksta diskusijos, kaip sumažinti neigiamas infliacijos, kurios rodikliai itin išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą, pasekmes vartotojams.

„Konkurencijos priežiūros institucijos, taip pat – Konkurencijos taryba, pirmiausia pasisako už konkurencijos skatinimą ir jos suvaržymų naikinimą, nes kuo daugiau konkurencijos – tuo didesnis prekių bei paslaugų pasirinkimas ir palankesnės kainos vartotojams“, – sako J. Ivanauskienė.  

Lietuvoje, anot jos, galiojantis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas draudžia didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, šiuo metu – penkiems didiesiems prekybos tinklams („Maximai“, „Lidl“, „Iki“, „Norfai“ ir „Rimi“), perkelti veiklos riziką maisto ir gėrimų tiekėjams, primetant jiems papildomus įsipareigojimus arba varžant jų galimybes laisvai veikti rinkoje. Šiame įstatyme įtvirtintais draudimais siekiama užtikrinti tiekėjų ir didžiųjų prekybos tinklų interesų pusiausvyrą.

Draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos yra nustatytos ir Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme, kurio nuostatos taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje veikiantiems subjektams, įskaitant prekybos tinklus.

„Vis dėlto abiejuose įstatymuose numatyti draudimai nėra susiję su kainų, taikomų mažmeninės prekybos tinklų, reguliavimu, tačiau kyla iš Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti tiekėjų, kaip silpnesnės pusės, interesų apsaugą“, – komentuoja J. Ivanauskienė.

Grės baudos

Latvijos naujienų portalo „BB News“ kalbinti prekybininkai planuojamus pokyčius vertina neigiamai. Latvijos mažmeninės prekybos maisto produktais įmonių asociacijos įsitikinimu, priėmus šias pataisas bus pasiektas priešingas rezultatas, nei norėta.

„Šis reguliavimas yra neaiškus, o už pažeidimus numatytos milžiniškos baudos. Tokie pokyčiai vienareikšmiškai paskatins verslo atsargumą ir duos priešingą efektą“, – pareiškė asociacija. Savo ruožtu Latvijos prekybos ir pramonės rūmai taip pat mano, kad baudos yra per didelės.

Kol kas numatoma, kad už nustatytų reikalavimų nesilaikymą Konkurencijos taryba turės teisę mažmeninės prekybos įmonei taikyti baudą, kurios dydis sieks iki 4% jos grynosios apyvartos už paskutinius ataskaitinius metus, bet ne mažiau kaip 700 Eur.

Latvijos prekybininkams dar nežinoma, kokių prekių antkainiai bus ribojami.

Idėjos autorius ūkio ministras Viktoras Valainis žada per savaitę patikslinti įstatymo projektą pridėdamas išsamų maisto produktų, kuriems būtų nustatyta viršutinė kainos riba, sąrašą. Taip pat bus patikslinta nuostata dėl baudų pažeidėjams.

Be to, J. Valainis „BB News“ pabrėžė, kad būtina dar kartą apsvarstyti reguliavimo išplėtimą mažoms parduotuvėms, nes regionuose tokie pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį ir neprisidėti prie maisto kainų mažinimo.

Iš esmės ministrų kabinetas yra linkęs pritarti įstatymo projekto perkėlimui į Seimą, spaudos konferencijoje pareiškė Latvijos premjerė Evika Silina.

„Maxima“ regi grėsmių

Liene Dupate-Ugule, „Maxima Latvijos“ komunikacijos vadovė, nemano, kad vyriausybės šiuo metu svarstomi Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymo pakeitimai turės teigiamos įtakos prekybos aplinkai Latvijoje.

„Numanomi pokyčiai gali kelti grėsmę laisvai konkurencijai ir neproporcingai apriboti partnerių laisvę susitarti dėl klientams naudingiausių sutarčių sąlygų. Be to, siūlomais pakeitimais be reikalo užkraunama papildoma našta susijusioms šalims. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad nustatant bet kokias papildomas kontrolės priemones patiriama išlaidų, kurias galiausiai gali atspindėti gamybos sąnaudos ir mažmeninės prekių kainos“, – komentuoja L. Dupate-Ugule.

Ji pabrėžia, kad galiojančiais Latvijos teisės aktais jau užtikrinama sąžiningos prekybos praktikų, įskaitant bendradarbiavimą su gamintojais ir tiekėjais, sistema.

„Apskritai pasisakome už žemas maisto produktų kainas ir nuosekliai stengiamės tai užtikrinti imdamiesi įvairių veiksmų, pavyzdžiui, nuolat didindami savo veiklos efektyvumą, darydami akcijas“, – pažymi L. Dupate-Ugule.