Paupio turgus skaičiuoja simbolinį augimą, atsidaro pirmoji gastronominė erdvė Klaipėdoje

Sostinės Paupio turgus 2024 m. sulaukė 1,4 mln. lankytojų, bemaž tiek, kiek ir ankstesniais metais, kuriuos čia pritraukė po turgaus stogu įsikūrę 17 restoranų ir 3 barai, taip pat organizuoti specialūs renginiai, koncertai.

„Nepaisant įtemptos situacijos maitinimo sektoriuje, kuriai įtakos turėjo PVM lengvatos panaikinimas, Paupio turguje pavyko išlaikyti klientų srautus ir auginti apyvartą. Tai, kad neužtikrintumo sąlygomis tapome sėkmingu traukos tašku Vilniuje, labiausiai lėmė tinkama ir paklausą atitinkanti virtuvių įvairovė, skirtingiems lankytojų poreikiams pritaikytos erdvės bei gebėjimas greitai reaguoti į kintančius lankytojų įpročius“, – situaciją vertina Anželika Šiško, „Darnu Group“ restoranų veiklos ir plėtros vadovė.

Ji priduria, kad šiemet buvo įdiegta nuotolinė užsakymų sistema, taip pat įrengta nedidelė vaikų zona.  Kiek pastariesiems atnaujinimams buvo skirta investicijų „Darnu Group“ neatskleidžia. Iš viso į Paupio rajono konversiją „Darnu Group“ yra investavusi daugiau kaip 170 mln. Eur, vien į Paupio turgų – 2 mln. Eur.

„Nuolat transformuojamės ir prisitaikome prie vis platesnės auditorijos poreikių. Esame visuomet pasirengę reaguoti į mūsų veiklos rezultatus ir lankytojų lūkesčius. Šiuo metu taip pat planuojame minimalius pokyčius, tačiau kol kas anksti apie juos kalbėti“, – teigia A. Šiško.

Paskutinis reikšmingesnis restoranų pasikeitimas vyko pernai pavasarį, kai atsidarė penki nauji restoranai, tačiau keturi nutraukė veiklą.

VŽ rašė, kad nuo šių metų pradžios pasikeitė Paupio turgaus valdytojas ir patalpų nuomotojas – juo tapo „Darnu Group“ priklausanti viešbučių ir restoranų įmonė„DG Horeca“ (iki tol „DG Paupio verslo namai“). 

Sprendimas priimtas siekiant paprasčiau bei efektyviau vykdyti kasdienes operacijas, tuokart pažymėta, kad šis pokytis nedaro jokios įtakos grupės valdomo Paupio turgaus veiklai ir ateities planams, ir visos galiojančios sutartys ir esamos sąlygos lieka tokios pat. 

„DG Horeca“ yra ir „Darnu“ grupei priklausančių viešbučių „Urbihop“, „Artagonist“ valdytoja. „DG Horeca“ jungia ir Paupio turguje įsikūrusį centrinį barą, Lipskio alinę, vieninteles vietas, kur šioje maisto erdvėje parduodami alkoholiniai gėrimai, taip pat lietuviškų patiekalų restoraną „Burna House“. „DG Horecai“ priklauso ir grupės valdomoje SEB arenoje veikiantis restoranas „U“.

Viliasi augimo

„Darnu Group“ atstovė skaičiuoja, kad šaltuoju sezonu „Paupio turgus“ gali pasiūlyti apie 350 sėdimų vietų, šiltuoju skaičius auga daugiau nei dvigubai.

Analizuojant rezultatus matyti, kad aktyvusis laikotarpis, šiltuoju metų laiku  „Paupio turguje“ ilgėja, o piko metu verčia ieškoti sprendimų, kaip sutalpinti visus norinčius.  

Paklausta apie šiuos metus, A. Šiško teigia, kad jei nenutiks reikšmingesnių iššūkių, pokyčių, šiemet tikimasi nuosaikaus rezultatų augimo.

Gerais sezoniniais rezultatais pasidžiaugia ir Gediminas Balnis, restoranų grupės „Amber Food“, valdančios „Baltas tiltas food hall“, veikiančios šiltuoju metų laiku, direktorius.

Jis skaičiuoja, kad 2024-ųjų sezono metu srautai didėjo 40%, palyginti su ankstesne vasara. 

Vis tik, pasak G. Balnio, specializuotas maisto salės (angl. food hall), Lietuvoje nėra tokios populiarios kaip daugelyje kitų Europos šalių, pavyzdžiui, kad ir Lenkijoje.

Maisto erdves jungia ir PC „Europa“, kur veikia „Dialogų“ maisto aikštė, PC „Panorama“ lankytojus vilioja į „Gourmet Panoramos“ erdvę, trečiajame aukšte restoranus ir kavines koncentruoja ir PC „Ozas“. 

Vietą po saule bandys išsikovoti tokia maisto erdvė ir uostamiestyje. Čia šį sausio 11 d. duris atveria „Turgaus Food Hall“, įsikūrusi Turgaus g., Klaipėdos senamiestyje. 

Koncentruojasi į mažesnius verslus

Tomas Maziliauskas, „InKlaipėda“ NT brokeris, teigia, kad nuomininkų ratas „Turgaus Food Hall“  jau bemaž suformuotas – jų yra septyni, trūksta dar trijų operatorių, o atsidarymas suplanuotas šį šeštadienį.

Kaip skelbė laikraštis „Vakarų ekspresas“, vienas operatorius už maždaug 20 kv. m plotą virtuvei mokės vidutiniškai 850 Eur nuomos mokestį per mėnesį.

Vienu metu salė talpins apie 150 lankytojų. Bendras „Turgaus Food Hall“ plotas – beveik 500 kvadratinių metrų. 

„Turgaus Food Hall“ kuriasi buvusiose SEB banko patalpose, jos, pasak T. Maziliausko, buvo nenaudojamos bemaž dešimtmetį, o prieš keletą metų jas aukcione įsigijo Lina Skiotytė, kuri ir investavo į patalpų remontą. Kiek siekia investicijos ji neatskleidžia, projekto įgyvendinimui skirtos šeimos lėšos.

 L. Skiotytė užsiima NT projektų vystymu uostamiestyje.

„Bemaž paskutiniame pasiruošimo etape nutrūko susitarimai su picų ir grilio patiekalų, burgerių kavinėmis, tad kol kas jų dar neradome kuo pakeisti. Paieškas tęsime jau atsidarę“, – kalba T. Maziliauskas.

Pasak jo, taip sutapo, kad bemaž visi sutartis pasirašę maitinimo segmento dalyviai – iš pajūrio regiono, nedideli, vietiniai šeimos verslai. 

„Žinomesnį prekės ženklą „Formosa“, įsigijęs franšizę, taip pat pas mus atsidaro vietinis verslas. Tad bandome tai paversti savo išskirtinumu,  dabar ir nebesistengiame kviesti didžiųjų tinklinių restoranų, o ieškome mažesnių šeimos maitinimo verslų“, – kalba T. Maziliauskas.

Lūkesčiai startuojant, teigia jis, pagyvinti senamiestį.

„Tokios maisto erdvės turi savo klientų ratą daugybėje didžiųjų miestų, ir, tikimės, Klaipėda – ne išimtis. Pirmieji užpildome šią nišą. Juolab, kad pirmasis pasibandymas buvo sėkmingas – į šias patalpas pernai metų pabaigoje iš gretimo kvartalo persikėlęs baras „Leika“ fiksuoja itin sėkmingą startą naujoje vietoje – jam pavyko išplėsti savo klientų ratą“, – pavyzdį mini T. Maziliauskas.