Gamybininkai kelia koją į gynybos sektorių su viltimi, kad juos pamatys

Itin tikslias detales gaminanti Marijampolės UAB „Stevila“ licenciją ginklų, ginklų priedėlių šaudmenų ir jų dalių gamybai gavo prieš metus. Vilius Senkus, iš įvairių metalo lydinių iki 8 mikronų tikslumo detales gaminančios bendrovės vadovas ir kontrolinio akcijų paketo savininkas, neslepia: tikimasi įsilieti į tarptautines tiekimo grandines.

„Stevila“ stabiliai dirba su automobilių, traukinių, lazerių, automatizavimo įrenginių, medicinos ir kitų sektorių kompanijomis.

„Minčių turime. Gaila, kad kol kas Lietuvoje labai daug tuščio kalbėjimo iš tribūnų, raginimo plėstis, o realių darbų – nulis. Niekam čia nieko nereikia. Jokio susidomėjimo, jokios paramos“, – apgailestauja verslininkas.

Jis pasakoja apie vieną įmonę, kuri pradėjo naujo gaminio gamybą ir jį pasiūlė Lietuvos kariuomenei, bet nesulaukė jokio susidomėjimo. Dėmesys į šią įmonę buvo atkreiptas tik tuomet, kai jos gaminį pradėjo pirkti kitos Europos šalių kariuomenės. 

„Mes patys daug dirbame Europoje, turime idėjų ir minčių, kaip dirbti su Europa, nes ten gyvenimas realesnis. Juk mes galime gaminti labai daug ką – imame brėžinį ir pagaminame. Mums gamybiniu požiūriu mažai kuo skiriasi, tai civilinė ar karinė technika. Apdirbame titaną ar kitokias specifines medžiagas, gaminame mikrono tikslumo detales, kurios eina į gaminį. Yra tik dokumentacija ir, aišku, logistika“, – aiškina V. Senkus.

Jis neabejoja, kad tokių gamintojų galėtų būti daug, – tik priimantys sprendimus turi nedaug supratimo apie jų galimybes.

Panašiai kaip V. Senkus kalba ir Laimonas Bartaškevičius, UAB „Martema“ savininkas.

Komponentus automobilių pramonei gaminanti metalo apdirbimo „Martema“ ginklų, ginklų priedėlių šaudmenų ir jų dalių gamybos licenciją gavo prieš por1 mėnesių – 2025 m. vasario 25 d. Ir gamyba, kol kas civilinėms reikmėms, jau vyksta.

„Gaminame aksesuarus ginklams. Pas mus greitu laiku atnešus vamzdį bus gamina pasidaryti ginklą, kokį nori – su duslintuvu, su kojelėmis, optikos laikikliu, specialia reguliuojama buože. Prototipus smulkiomis arba kiek stambesnėmis serijomis jau pradėjome gaminti“, – pasakoja vadovas.

Anot jo, dėl kai kurių planų reikia kalbėtis su Lietuvos kariuomene.

„Yra didžiulis apsileidimas iš mūsų tarnybų – šalies pramonė yra pajėgi sukurti ir pagaminti tai, ko reikia kariuomenei. Ir nereikia tuo abejoti, reikia pasitikėti“, – ragina verslininkas.

Jis dalinasi užsienio gamybos įmonėse, kuriose dirbo, įgyta patirtimi, kaip bendradarbiaujama su verslu. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje krašto apsaugos atstovai yra sudarę sąrašus, kuri įmonė ir kuo gali būti naudinga karo atveju. Tarkim, viena iš metalo apdirbimo įmonių gavo užsakymą pagaminti sviedinių. Gamyba baigėsi gaminio prototipu ir bandomąja serija. Ir sutarta, kad karo atveju įmonė pagal sukurtą ir išbandytą technologiją kariuomenei tieks jau gerai žinomus sviedinius.

„Gal mūsų įmonė būtų pajėgi kartu su gynybos atstovais išvystyti, pavyzdžiui, priešpėstinių minų gamybos technologiją. Bet kam tai įdomu“, – nusivylimo neslepia „Martemos“ vadovas.

Nepaisant to, jis rankų nenuleidžia. Šiuo metu rašomas projektas investicijai į robotizuotą įrenginį duslintuvų gamybai. 

Viena galimybių – karinė optika

Vilniaus naktinio matymo prietaisų gamintoja UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ ginklų taisymo, ginklų ir šaudmenų perdirbimo licenciją turėjo nuo 2017 m., o 2022 m. rudenį gavo ir ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių gamybos licenciją.

Iki šiol „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pabrėždavo dirbanti išimtinai civilinės paskirties termovizorinės optikos gaminių sektoriuje. O turėtos licencijos, Germano Kavalskio, bendrovės komunikacijos vadovo, teigimu, suteikia teisę įsivežti įvairios įrangos tiek testavimo, tiek gamybos tikslais, įskaitant ir karinę įrangą.

Nors įmonė gamina civilinėms reikmėms, Lietuvoje jos produkcija yra priskiriama prie dvejopos paskirties prekių. Todėl tokio dokumento turėjimas labai supaprastina importo procesus – nereikia kiekvieną kartą atskirai gauti licencijų ar leidimų.

Tačiau jis priduria, kad šiuo metu analizuojami įvairūs galimi kiti verslo segmentai, į kuriuos galėtų įžengti įmonė.

„Apie vieną jų planuojame greitu laiku paskelbti. Tarp svarstomų sričių yra ir karinės optikos gamybos galimybė, nors ji kol kas svarstoma tik kaip viena iš ilgalaikės plėtros alternatyvų“, – užsimena komunikacijos vadovas.

Nuo 2024 m. sausio ginklų, priedėlių ir jų dalių gamybos licenciją turi UAB „Kovo šarvai“, veikianti su prekių ženklu „Kovo armor“. Ji Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuoja į balistinės apsaugos produktų gamybą. Senovės baltų karo dievo Kovo vardu pavadinta bendrovė gamins šalmus ir įdėklus liemenėms.

Tokią pat licenciją nuo 2024 m. lapkričio turi sprogmenų gamybos projektą ketinanti įgyvendinti UAB Specialiosios chemijos centras ir kt.

Šių metų vasarį policijos organizuotame susitikime-konsultacijoje dėl ginklų gamybos veiklos licencijavimo dalyvavo apie 60 suinteresuotų įmonių, valstybinių institucijų, fizinių asmenų ir kariuomenės atstovų.

Audrius Čiupala, Policijos departamento Licencijavimo valdybos viršininkas, atkreipia dėmesį, kad tiek kaimyninėse šalyse, tiek Lietuvoje didėja pramonės įmonių susidomėjimas kurti naujus, inovatyvius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis.