Į Ukrainos mineralų kraitį nusitaikiusio D. Trumpo sandoris – su rusiško reketo poskoniu

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad šalies išteklių naudojimas bus vienas būdų atkurti Ukrainos ekonomiką ir miestus po to, kai galiausiai baigsis karas. JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento pateiktas pasiūlymas nėra joks „sandoris“, tačiau leidžia suprasti, koks yra tikrasis D. Trumpo užsienio politikos veidas.

Siekis perimti Ukrainos žemės gelmių turtus už neapibrėžtas saugumo garantijas užpultai šaliai yra tobula D. Trumpo vadovavimo šaliai metafora, apibendrina CNN.

D. Trumpo daromas spaudimas Ukrainai, kuri yra konflikto auka, taip pat yra pastangos pasinaudoti tauta, išgyvenančia juodžiausią valandą.

V. Putinas atplėšė didelius jos teritorijos gabalus, o D. Trumpas siekia gauti didelę dalį jos naudingųjų iškasenų už mažesnę kainą.

„Sandoris“ labiau primena šantažo formą, be to, pastaruoju metu padidėjęs D. Trumpo palankumas V. Putinui sulaukė emocingo vieno iš svarbiausių respublikonų senatorių pasipiktinimo. 

Šiaurės Karolinos valstijos atstovas Tomas Tillis sakė, kad pritaria daugumai prezidento instinktų nacionalinio saugumo srityje, tačiau pridūrė: „Tie, kas mano, kad yra vietos V. Putinui ir stabilaus pasaulio ateičiai, tegul geriau eina į Ukrainą, tegul geriau eina į Europą.“ 

T. Tillis toliau kalbėjo ir apie V. Putiną: „Jiems geriau investuoti laiko, kad suprastų, jog šis žmogus yra vėžys ir didžiausia grėsmė demokratijai per visą mano gyvenimą. Ir tai bus vėžys, kuris išplis į Pietų Kinijos jūrą, į Taivaną ir metastazuos visame pasaulyje.“

Mineralai skatins geopolitinę konkurenciją

Dalies ekspertų nuomone, V. Zelenskis ar bet kuris kitas Ukrainos prezidentas niekaip negalėtų sutikti su tokiu JAV siūlomu„sandoriu“, pagal kurį būtų atiduota didžioji dalis šalies geologinio paveldo ir raktas į jos ekonominį gyvybingumą ateityje.

Tačiau vis dar įmanoma, kad pirmasis JAV bandymas susitarti gali tapti būsimo susitarimo pagrindu. Pavyzdžiui, V. Zelenskis iš esmės neatmetė susitarimo galimybės. Tačiau jis siekia pasinaudoti savo šalies išteklių įtaka, kad gautų saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai, kad ji galėtų išlikti po bet kokio taikos susitarimo.

Pirminiame susitarime dėl retųjų žemės gelmių iškasenų daugiausia dėmesio skirta kompensacijai JAV už ankstesnę pagalbą Kijevui, o gamtos ištekliai, kurie būtų susitarimo dalis, nurodyti daugiau nei dešimtyje puslapių, CNN sakė du su dokumentu susipažinę šaltiniai.

Kova dėl Ukrainos retųjų išteklių ir kitų žemės turtų turi ir daug platesnį tarptautinį kontekstą.

Pavyzdžiui, nuolatinis ir tikslingas Rusijos dėmesys išteklių turtingoms Donecko, Chersono, Luhansko sritims, taip pat Krymui ir Juodosios jūros regionui rodo ekonominį ir strateginį karo aspektą. Šios jūrinės zonos ir pasienio teritorijos, kuriose gausu angliavandenilių ir svarbiausių iškasenų, tokių kaip grafitas, litis ir uranas, yra esminės ne tik Ukrainos suverenitetui, bet ir Europos energetinei nepriklausomybei bei JAV ir Kinijos konkurencijai dėl technologinio dominavimo, rašo Tarptautinių santykių ir darnaus vystymosi centro (CIRSD) ekspertai.

Jų nuomone, išteklių kontrolė yra esminis, nors ir nepakankamai įvertintas veiksnys, lemiantis konflikto trajektoriją, ir beveik neabejotinai turės įtakos jo sprendimui. Nors Ukrainos išteklių klausimas dažnai buvo paliekamas nuošalyje, dabar jie yra pagrindinė besikeičiančios geopolitinės šachmatų lentos dalis.

Dar prieš 2022 m. Rusijos invaziją Ukrainoje buvo užregistruota 20.000 rūdinių mineralų telkinių (iš jų 8.700 įrodytų), įskaitant 117 iš 120 pasaulyje labiausiai naudojamų metalų ir mineralų. Ukrainos ir tarptautinės institucijos pranešė, kad šalyje yra didžiausi pasaulyje išgaunamų anglių, dujų, geležies, mangano, nikelio, rūdos, titano ir urano ištekliai. Prieš karą Ukraina buvo viena didžiausių tauriųjų dujų, tokių kaip neonas (skirtas mikroschemoms gaminti), tiekėjų ir galėjo pasigirti didžiausiais žinomais ličio ir retųjų žemių telkiniais Europoje. Dauguma šių iškasenų yra vadinamajame Ukrainos skyde, apimančiame Luhanską, Donecką, Zaporižioje.

Geografinis Rusijos okupacijos pastangų židinys vargu ar yra atsitiktinis. Dauguma aptiktų svarbiausių naudingųjų iškasenų, ypač 22 Ukrainos retųjų metalų telkiniai, yra Donecko, Dobros ir Kruta Balkos regionuose. Ir nors pagrindinės Ukrainos prekinės kultūros – kviečiai ir runkeliai – daugiausia auginami centrinėse ir pietinėse srityse, keletas svarbiausių produktų, tokių kaip miežiai, kukurūzai ir saulėgrąžų aliejus, auginami Rytų ir Pietryčių Ukrainoje.

„Ukrainos išteklių – nuo angliavandenilių iki retųjų žemės elementų – kontrolė yra labai svarbi Ukrainos ekonomikos atsigavimui, Europos ekologinei ateičiai ir Rusijos dominavimui energetikos srityje. Besiformuojančioje geopolitinėje santvarkoje tas, kas kontroliuos Ukrainos išteklius, turės didelę įtaką“, – apibendrina CIRSD tyrėjai.

Be to, Donbase ir Kryme, kurie nuo 2014 m. yra Rusijos okupacijos židiniai, yra dideli anglių, gamtinių dujų telkiniai ir svarbiausių naudingųjų iškasenų. Per kelis mėnesius nuo įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. Rusija kontroliavo daugiau kaip 12,5 trln. USD vertės Ukrainos naudingųjų iškasenų ir dujų.

Be to, iki 2022 m. pabaigos Rusija kontroliavo nuo 50 iki 100% Ukrainos ličio, tantalo, cezio ir stroncio – metalų, kurie yra labai svarbūs žaliosios energijos technologijoms ir gynybos pramonei – atsargų.

Kinijoje – 57 mlrd. USD paskolų

Nenuostabu, kad didžiosios pasaulio galios iš esmės be taisyklių kovoja dėl retųjų žemių metalų, kurių pastovus tiekimas leistų įtvirtinti nacionalines tiekimo grandines ir dominuoti pasaulyje. Be to, tiek JAV, tiek Rusijai tenka pripažinti Kinijos įgytą pranašumą šiuo klausimu. 

JAV Vilhelmo ir Marijos koledžo „AidData“ sudarytoje duomenų bazėje atskleidžiama, kaip Pekinas pasinaudojo sudėtingu finansinių mechanizmų tinklu, kad galėtų dominuoti pasaulinėje svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėje. Šios iškasenos, įskaitant varį, kobaltą, nikelį, litį ir retųjų žemių elementus, yra gyvybiškai svarbios naujoms technologijoms, tokioms kaip elektrinių transporto priemonių baterijos ir saulės baterijos.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius du dešimtmečius Kinija, naudodamasi mažiausiai 26 valstybės remiamų finansų įstaigų tinklu, sistemingai išplėtė svarbiausių naudingųjų iškasenų, kurios yra būtinos pereinant prie pasaulinės energetikos sistemos ir nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, kontrolę.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2000–2021 m. Kinijos finansų įstaigos 19 mažų ir vidutinių pajamų šalių suteikė beveik 57 mlrd. USD paskolų. Taip Kinija panaudojo savo didžiules užsienio valiutos atsargas, kad užsitikrintų ilgalaikę strateginių naudingųjų iškasenų telkinių kontrolę išteklių turtingose šalyse. Pagrindiniai pavyzdžiai – varis ir kobaltas Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Peru, nikelis Indonezijoje ir litis Argentinoje, rašo mining.com.

Daugiau kaip 75% šių investicijų buvo struktūrizuota taip, kad būtų užtikrintas Kinijos nuosavybės dalių turėjimas, pirmiausia per bendras įmones ir specialios paskirties bendroves. Šiais susitarimais Kinijos subjektams suteikiama didelė įtaka šių išteklių gavybai ir perdirbimui.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiamas esminis Kinijos mineralinių išteklių finansavimo strategijos ir pavyzdinės prezidento Xi Jinpingo pasaulinės infrastruktūros programos „Viena juosta ir vienas kelias“ (BRI) skirtumas.

Kitaip nei BRI paskolos, kurias paprastai teikia atrinkta Kinijos plėtros bankų grupė, pereinamojo laikotarpio naudingųjų iškasenų finansavimas apima platesnį skolintojų tinklą. Tai valstybiniai komerciniai bankai, tokie kaip Kinijos pramonės ir prekybos bankas, Kinijos bankas ir „Citic“.

Dalies ekspertų nuomone, Ukrainos naudingosios iškasenos ir retieji žemės metalai leistų JAV sukurti atsvarą vis dar stipriam Kinijos dominavimui tiekimo grandinėse. Kita vertus, D. Trumpo ne pats draugiškiausias santykis su atsinaujinančia energetika ir klimato kaita tokius argumentus tarsi paneigia.