Visos pramonės produkcijos vertė per sausį padidėjo 4,5%, per metus – 9,8%

Papildyta ekonomistės I. Genytės-Pikčienės komentaru.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji gamyba, neskaičiuojant rafinuotų naftos produktų, per sausį ūgtelėjo 2,5%, per metus – 13,4%.

Per sausio mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 18,2%, rafinuotų naftos produktų gamyba – 18,1%, gėrimų gamybos produkcija – 17,2%.

Sumažėjo kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos produkcija – 25,8%, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos – 19%, drabužių siuvimo gamybos produkcija – 12,2%.

Indrės Genytės-Pikčienės, Šiaulių banko vyriausios ekonomistės teigimu,nNepaisant tvyrančio geopolitinio neapibrėžtumo, vangios kertinių eksporto rinkų raidos ir galimos muitų karų eskalacijos, Lietuvos gamintojai 2025 m. pradeda dviženkliu produkcijos apimčių augimu. Stebint Vokietijos pramonės agoniją ir gerokai vangesnes aplinkinių šalių gamintojų apsukas, tokie Lietuvos gamintojų rezultatai išties džiugina.

Rezultatai byloja patys už save, kol kas konkurencinius pranašumus pavyksta išsaugoti.

„Vertinant Lietuvos pramonės perspektyvas, ciklinis vakarų eksporto rinkų atsigavimas tęsis. Įgautą pagreitį katalizuos tolesnė palanki pinigų politikos kryptis. Prie neutralaus lygio artėjančios palūkanų normos skatins investicijų ir vidaus vartojimo atsigavimą tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje ir didins apetitą mūsų galutinio ir tarpinio vartojimo produkcijai“, - prognozuoja ekonomistė.

Anot jos, pastarųjų savaičių geopolitinių jėgos centrų perversmas turėtų galutinai pažadinti Europą. Kelias yra vienas – skirti gerokai daugiau lėšų gynybai ir ginkluotis. Tad, vertinant pragmatiškai, negudru būtų neįdarbinti savo šalies gamybinių pajėgumų ir leisti šioms lėšoms keliauti į kitas šalis.

 I. Genytės-Pikčienės teigimu, šį principą turėtų suvokti vis daugiau ES valstybių ir plėsti vietinius gamybos pajėgumus. Tai galėtų suveikti kaip naujas kvėpavimas ir strigusiai Vokietijos pramonei.

Praėjusiais metais visa pramonė demonstravo atsparumą – palyginti su 2023 m., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, augimas sudarė 4%. 

Per 2025 m. šalies apdirbamosios gamybos pardavimai, neskaičiuojant naftos produktų, buvo 6,1% didesni negu prieš metus.