Gamyba: staigmeną pateikęs chemijos sektorius ir nuliūdinusi elektros įrangos gamyba

Chemikalų ir chemijos produktų sektoriaus pardavimai per 2024 m. paaugo 600 mln. Eur, iki 3,3 mlrd. Eur. Ekspertų svarstymu, sumažėjusi mokesčių į valstybės biudžetą suma verčia abejoti, ar tai UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ indėlis. 

„Verslo žinių“ šaltinių teigimu, staigmeną pateikė gamybą atgaivinusi Kėdainių „Lifosa“, didinusi fosforo trąšų gamybą. Per 2023 m. Kėdainių įmonės pardavimai buvo sumenkę nuo įprastinių daugiau kaip 300 iki 133 mln. Eur. Tačiau atsigavimą rodo ir darbuotojų skaičius: 2024 m. pradžioje jų buvo 891, o dabar 70 daugiau.

[infogram id="bc5685ee-1743-46fc-bfe5-3fcf2eb9b6fb" prefix="lvh" format="interactive" title="Apdirbamosios gamybos produkcijos pokyčiai 2024 m."]

Kitos sektoriaus įmonės, pirminių plastikų gamybos UAB „Neo Group“, 2024 m. rezultatai geri. Preliminariai PET ir poliolio produktų pagaminta beveik 30% daugiau, tvariojo produkto – rPET – gamyba padidėjo 3 kartus. Kartu su gamybos apimtimi augo ir pardavimai: skirtingose kategorijoje parduota nuo 15% iki 1,5 karto daugiau.

Paulius Ambrazaitis, „Neo Group“ valdybos pirmininkas, VŽ nurodo, kad dėl įvykių Raudonojoje jūroje sutriko jūrinio transporto srautai, todėl smarkiai pabrango transportas iš Azijos. Tai augino tiek PET paklausą, tiek jo kainą. O gerėjantys finansiniai rezultatai padėjo tęsti investicinius projektus, leisiančius įmonei išlikti konkurencingai ateityje.

„Sunku prognozuoti, kaip galėtų atrodyti 2025 m., tačiau jie tikrai žada būti įdomūs PET industrijai. Nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reikalavimai gaminant PET butelius naudoti ne mažiau nei 25% perdirbto plastiko, tad tikėtina, kad augs mūsų gaminamo rPET kiekiai“, – sako P. Ambrazaitis.

Skaičiavo rekordus

Didžiausią pardavimų augimą pernai pasiekė variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamintojai. Šio sektoriaus apimtis, palyginti su 2023 m., išaugo 198 mln. Eur, iki beveik 955 mln. Eur.

Jau rašėme, kad mažųjų ir vidutinių autobusų gamybos UAB „Altas komercinis transportas“, veikianti su prekių ženklu „Altas Auto“, išankstiniais duomenimis, per 2024 m. pardavė produkcijos už maždaug 60 mln. Eur, tai 27% negu prieš metus.

„Nors šie finansiniai metai dar tik baigiasi, jau matome, kad bus rekordiniai. Augimas –  apie 30%. Apskritai ir pelno prasme jie tikrai buvo sėkmingi“, – interviu „Verslo žinioms“ praėjusių metų pabaigoje kalbėjo Edvardas Radzevičius, „Altas Auto“ įkūrėjas.

Pasak jo, šių metų pradžioje įmonė turi daugybę užsakymų, o klientai vis prašo įterpti daugiau. 2025 m. augimas, tikėtina, bus net didesnis negu 30%,

Augimą 2024 m. kovo 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais fiksavo ir Panevėžio priekabų ir puspriekabių gamybos UAB „Schmitz Cargobull Baltic“.  Jos pardavimai didėjo beveik 7%, iki 170,4 mln. Eur.

Vaistų gamybos sektoriaus augimas pernai sudarė 24,5%. Viena didžiausių šio sektoriaus įmonių – UAB „Teva Baltic“. Dėl komentaro su gamybos direktoriumi nepavyko susisiekti.

Normalus nusileidimas

Lukas Baškys „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas, sako, kad šoką išgyvenusios įmonės prisitaiko.

„Mūsų duomenys rodo, kad gamintojai išgyvena permainingus metus. Tačiau jeigu reikėtų išskirti vieną tendenciją, paminėčiau investicijas į energinį efektyvumą ir konkurencingumo didinimą. Po energijos išteklių kainų šoko gamybos įmonės stiprina atsparumą. Tam padeda ir valstybės energinio efektyvumo skatinimo politika, taip pat galimybė gauti paskolą su verslo rėmimo institucijų garantijomis“, – vardina „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas.

Vienas sektorių, kurio pardavimai smuktelėjo daugiau nei penktadaliu, arba 124 mln. Eu, – elektros įrangos gamyba. Šio sektoriaus lyderės – UAB „Harju Elekter“, AB „Vilma“, AB „Lietkabelis“, UAB „Elga“ ir kt.

Tomas Prūsas, Panevėžio elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamintojos „Harju Elekter“ vadovas ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas, sako, kad toks smuktelėjimas – nieko keisto: po pandemijos sektorius pajuto rekordinį pakilimą, o dabar grįžta į normalų lygį. 

Be to, rezultatai priklauso ir nuo sulėtėjusios paklausos eksporto rinkose, nuo pigusių žaliavų. Taip pat – nuo pasibaigusių kai kurių stambių užsakymų, ypač jei įmonė dirba užsakomosios gamybos srityje.

„Harju Elekter“, kaip ir kitų sektoriaus įmonių, pardavimai smarkiai šoktelėjo ankstesniais, 2023 m. – 78%, iki 72,4 mln. Eur. „Vilmos“ didėjo nuo 48,7 iki  52,6 mln. Eur, „Elgos“, – nuo 29 mln. Eur iki 37,8 mln. Eur.

Atsilaikė

Praėjusiais metais visa pramonė demonstravo atsparumą – palyginti su 2023 m., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, augimas sudarė 4%.

[infogram id="59b62caf-f0b2-4cd3-80d7-6445512c2e11" prefix="BVk" format="interactive" title="Pramonės produkcijos pokyčiai 2024 m."]

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2024 m. lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, lyginamosiomis kainomis padidėjo 2,2%.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 2,3 karto, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos – 47,3%, rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 11,2%.

Sumažėjo elektros įrangos gamybos – 10,9%, chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 10,3% ir drabužių siuvimo gamybos produkcija – 7,7%.

2024 m. gruodį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 7,5% lyginamosiomis kainomis.