Premjeras: laivai šalies pakrančių apsaugai turėtų būti statomi Lietuvoje
„Jei pažiūrėsime į kitų šalių praktiką, ypač tie laivai, kurie yra skirti pakrantės apsaugai arba šalies kariuomenei, jie visi gaminami tose šalyse, kurios turi tokią pramonę, todėl tikslas yra užkrauti mūsų pramonę ir jos pajėgumus užsakymais, kurie bus naudingi ir šalies biudžetui, ir pramonei, ir visiems Lietuvos žmonėms“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė G. Paluckas.
Pasak jo, laivus gaminant užsienyje pinigai yra išvežami iš Lietuvos, o tai yra nuostolis šalies biudžetui.
Premjero teigimu, šiuo metu kliūčių laivus statyti Lietuvoje nėra, tam trūksta tik politinės valios.
„Praėjusią kadenciją turėjome labai keistų atvejų, kai skelbiamas konkursas, konkursus laimi kažkodėl kitos šalys, kai turime savo tvirtą pramonę ir turime vystyti savo gebėjimus, savo kompetencijas – inžinerines, integracines ir gamybos. Čia Vyriausybė tikrai turi planų ir padirbės“, – kalbėjo G. Paluckas.
Didžiosios Klaipėdos laivų statyklos pagal užsienio kompanijų užsakymus dažniausiai stato tik laivų korpusus, o juos įrengia kituose Vakarų uostuose veikiančios įmonės.
„Nacionalinio saugumo tvirtovė“
Per vizitą Klaipėdoje G. Paluckas taip pat pažymėjo, jog Lietuva per jos uostą gauna visus pagrindinius energijos išteklius ir ateityje ši tendencija tik augs, todėl Baltijos jūros regionas yra kritiškai svarbus nacionaliniam saugumui.
„Klaipėda yra nacionalinio saugumo tvirtovė, nes per čia gauname ir dujas, ir naftą, ir elektros energiją per jungtis su Švedija, o ateityje turėsime savo vėjo parkus. Todėl itin svarbu apsaugoti šią infrastruktūrą“, – teigė G. Paluckas, dalyvavęs konferencijoje apie jūrinio ekonomikos ir energetikos potencialo išnaudojimą.
Pasak jo, Vyriausybė yra numačiusi ne vieną investicijų projektą ir planą šiam regionui, tačiau valstybė pirmiausia turi „pasistengti ir pajudėti į priekį“ su teisiniu reguliavimu.
„Antra, valstybė gali ir turi būti pasiruošusi dalintis rizikas – eiti į bendrus projektus, viešąją ir privačią partnerystę, kad projektų įgyvendinimas būtų spartesnis“, – pažymėjo premjeras.
Jis kvietė verslą skatinti bendrus tarptautinius projektus gynybos srityje, o „savo ruožtu valstybė bus pasiruošusi kuo galėdama prisidėti – kapitalo įnašu ar lengvesniu reguliavimu“.
