Kas supirks „Sodros“ miškus: į procesą įsijungia Latvijos vyriausybė

„Sodra“ nurodo ieškanti potencialių pirkėjų, kad galėtų pradėti pardavimo procesą šiais metais. Baltijos šalyse „Sodrai“ priklauso apie 153.000 ha miškų. Iš jų maždaug 135.000 ha yra Latvijoje, o per 17.000 ha – Estijoje.

Kristapas Klausas, Latvijos miško pramonės federacijos viceprezidentas, sako, kad maždaug kartą per dešimtmetį atsiranda galimybė iš švedų išpirkti didelius miškų plotus, o šiuo metu Latvijoje parduodama apie 2% ploto.

„Tai idealus metas sukurti naują iš dalies valstybinę įmonę, kuri per vertybinių popierių biržą pritrauktų kapitalo šiam pirkimui“, – siūlo K. Klausas.

Kalbėdamas su naujienų agentūra LETA federacijos viceprezidentas neslepia manantis, kad miško žemė parduodama, nes palankus momentas ją parduoti brangiau. O pati grupė tikriausiai planuoja dideles investicijas už Baltijos šalių ribų, todėl siekia pritraukti reikiamų lėšų.

„Tikrai nerekomenduočiau svarstyti, kodėl jie tai daro, ypač bandant kurti sąmokslo teorijas apie geopolitinę situaciją“, – pažymi K. Klausas.

Jis primena, kad 2018 m. „Sodra“ Latvijoje įsigijo dalį dabar parduodamų žemių, kurios tuomet buvo įvertintos 324 mln. Eur. 

Latvijos miško pramonės federacijos viceprezidento teigimu, vienintelis būdas grąžinti šias žemes Latvijos nuosavybėn yra valstybės dalyvavimas. Jis nurodo, kad valstybės miškus valdanti „Latvijas valsts meži“ (LVM) galėtų įsigyti šiuos sklypus. Tačiau tokiu atveju valstybė turėtų atsižvelgti, kiek kainuos pirkinys. Ir atsisakyti praktikos kuo daugiau dividendų pasiimti į biudžetą.

Pasak tvnet.lv, K. Klausas taip pat mano, kad būtų galima realizuoti mišrų modelį, kuriame dalyvautų antros pensijų pakopos fondai ir finansų įstaiga „Altum“, kuri pirktų žemę kaip finansinį turtą ir, pavyzdžiui, perduotų ją LVM valdyti, gaudama pelną. Tačiau tokį objektą po kurio laiko vėl reikėtų grąžinti į rinką.

„Jei norime, kad šios žemės grįžtų į Latvijos kapitalo – privataus ar valstybinio – kontrolę, be valstybės dalyvavimo tai neįgyvendinama dėl didelės kainos“, – pabrėžia K. Klausas.

Jis priduria, kad LVM tiesiog neturi savo sąskaitoje tiek lėšų, kad dabar galėtų sudaryti tokį sandorį, o tai reiškia, kad jai teks ieškoti būdų, kaip pritraukti kapitalo. Tarp galimų pirkimo variantų, kuriuos jis mini, yra valstybinių obligacijų išleidimas arba LVM antrinės įmonės įsteigimas, po kurio būtų vykdomas pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO).

Valstybei būtų svarbu išpirkti žemę iš Švedijos miškų savininkų asociacijos, tačiau valstybės biudžete tam nėra pakankamai pinigų. Todėl reikėtų pagalvoti apie kai kuriuos finansinius instrumentus, Eviką Silinią, ministrę pirmininkę, cituoja lsm.lv. Premjerė neatmeta, kad vienas sprendimų būtų bendro fondo, į kurį galėtų investuoti ir piliečiai, sukūrimas.

Armandas Krauzė, žemės ūkio ministras, jau pavedė LVM surinkti daugiau informacijos apie sandorį. Nors, įvairiais vertinimais, turtas kainuoja ne mažiau nei 500 mln. Eur, sandorio suma gali siekti iki 1 mlrd. Eur.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas, mano, kad Latvijoje miško nuosavybės teisės veikiausiai pereis iš vieno fondo į kito rankas. Lietuviams „Sodros“ siūlomo ploto kaina būtų per daug didelė, kad mūsų šalies įmonės galėtų tiek investuoti. Pasak jo, tai bus įkandama tik tarptautiniams investiciniams fondams ir prieigą prie pigesnio finansinio kapitalo turinčioms stambioms užsienio kompanijoms ar fiziniams asmenims.

Estijos bendrovės – apie įsigijimą

Estiją paliekantis Švedijos miškininkystės koncernas jau pasiūlė vietos stambioms bendrovėms pirkti didžiulius miško žemės plotus. Tarp stambiausių privačių miškų savininkų Estijoje pirkėjo ieškoma 17.500 ha miško, o tai yra gana didelis plotas vietos rinkai. Jo buhalterinė vertė maždaug 44 mln. Eur.

„Tai neabejotinai kelia šurmulį“, – dv.ee cituoja Urmą Rahnelį, vienos didžiausių žemės plotų valdytojų Estijoje „Metsagrupp“ savininkas.

„Per pastaruosius dešimt metų tokių didelių miško žemės sandorių nebuvo, – patvirtina Martinas Tischleris, miškininkystės bendrovės „Tornator Eesti“ vadovas. – Buvo kelių tūkstančių hektarų sklypų, tačiau toks mastas vienu metu senokai buvo, o dabartinis sandoris yra labai didelis.“

Jis neslepia susidėmėjimo tokiu pirkiniu. Daugiau miško žemės atneštų bendrovei daugiau pajamų, nors ir išaugtų išlaidos miškininkystei. Jei sandoris pavyktų, „Tornator“ taptų didžiausia privačių miškų savininke Estijoje.

M. Tischleris mano, kad „Sodra“ miško žemę Estijoje parduos kaip vieną sklypą – būtų nelabai praktiška ją skaldyti į dalis.

Šiuo metu didžiausia privačių miškų savininkė Estijoje yra „Foreko“, kuri yra gavusi pasiūlymą iš švedų. Įmonės vadovas Martis Piirimae dar nespėjo susipažinti su pasiūlymu. Anot jo, sprendimui priimti reikės kruopščios analizės.

„Kokie tai miškai, ar šiose žemėse yra dar kas nors, kiek ten yra laukų, kaip aktyviai šie miškai buvo tvarkomi, kokios būklės jie yra, kiek juose pasodinta augalų, – vardija verslininkas. – Reikia viską ištirti, kad pamatytume, ar verta gilintis į detales.“

„Metsagrupp“ nėra gavusi pasiūlymo iš „Sodros“, bet U. Rahnlis nurodo, kad jie yra pasirengę svarstyti įsigijimą. Tačiau Taavi Raadikas, „Vestman Metsahaldus“, kuriai priklauso „Metsagrupp“, generalinis direktorius, kategoriškas. Jo nuomone, 17.000 ha plotas, esant dabartinei ekonominei situacijai, jiems yra per didelis.

„Nemanau, kad jie parduos pigiai, o miškų kainos Estijoje jau seniai nebėra mažos, – aiškina jis. – Tai labai ilgalaikė investicija. Į tokius projektus gali investuoti pensijų fondai. Tačiau mūsų politika šiandien yra įsigyti sklypus šalia jau turimos žemės, ir tiek.“