Panevėžio statybos trestas teisme teiks pretenzijas ir buvusiam vadovui
Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. Eur.
„PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius (arbitražo) procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų, į procesus įtraukiant ir buvusį PST vadovą Dalių Gesevičių, vadovavusį iki 2020-ųjų birželio“, – per Vilniaus „Nasdaq“ biržą penktadienį pranešė PST.
PST reikalaus atlyginti jos patirtus nuostolius – išmokėti draudimo išmoką, taip pat su bauda susijusias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujant D. Gesevičiui Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. Eur, o „Active construction management“ – 3,7 mln. Eur baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.
Pernai gruodį PST su Valstybine mokesčių inspekcija sutarė skolą valstybei, kuri su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. Eur, išmokėti per ketverius metus.
2020 metų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas D. Gesevičiui apribojo teisę penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14.500 Eur bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleista vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11.000 Eur bauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.
LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.
Uždraudė vadovauti
Konkurencijos taryba 2017 m. Panevėžio statybos trestui ir dabar jau bankrutavusiai bendrovei „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) skyrė atitinkamai 8,5 mln. Eur ir 3,7 mln. Eur baudas už kartelinį susitarimą sostinės savivaldybės organizuotuose darželių atnaujinimo konkursuose. 2020 m. viduryje teismai šias baudas galutinai patvirtino.
2023 m. pradžioje Panevėžio statybos tresto akcininkai pritarė su Valstybine mokesčių inspekcija suderėtai taikos sutarčiai dėl baudos už konkurencijos pažeidimus sumokėjimo per ketverius metus.
Po to, kai sutartį patvirtins teismas, bus nutraukta antstolio vykdomoji byla bei panaikintas įmonės turto areštas. Bendrovė yra nesumokėjusi beveik 5,78 mln. Eur iš jai skirtos baudos ir 251.906 Eur priskaičiuotų palūkanų.
Daugiau nei 25 metus Panevėžio statybos treste dirbęs D. Gesevičius iš įmonės abipusiu susitarimu pasitraukė po galutinio teismo sprendimo, kuriuo patvirtintos baudos. Jis įmonei vadovavo nuo 2004 m.
2022 m. pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai uždraudė buvusiems bendrovių Panevėžio statybos trestas bei „Active Construction Management“ vadovams kurį laiką vadovauti juridiniams asmenims.
Tuomet Daliui Gesevičiui, buvusiam Panevėžio statybos tresto vadovui, apribota teisė penkerius metus eiti įmonių vadovo pareigas ir skirta 14.481 Eur dydžio bauda.
Ginčai ir su kitu vadovu
Pagrindinė Panevėžio statybos tresto akcininkė yra bendrovė HISK (buvusi „Panevėžio keliai“), kuriai priklauso 49,78% akcijų. Tarp jos ir buvusio ilgamečio vadovo Virmanto Puidoko šiuo metu taip pat vyksta teisminiai ginčai.
Gruodį Panevėžio apygardos teismas paliko galioti V. Puidokui palankų sprendimą – juo pastarajam priteista 226.864 Eur išeitinė išmoka, o 623.236 Eur dydžio įmonės pretenzijos jam atmestos. Šią nutartį HISK yra apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
HISK taip pat yra pateikusi beveik 21,47 mln. Eur dydžio ieškinį V. Puidokui, tvirtindama, jog vadovaudamas įmonei jis neva sudarė daug sandorių ir priėmė verslo sprendimų, kurie bendrovei nenešė naudos, buvo žalingi, o dalis – esą ir jo asmeninių interesų naudai. Šis ginčas teisme dar neišspręstas.
