Sudėti parašai ant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties

Papildymai visame tekste: R. Šimašiaus, Š. Stepukonio komentarai.

Numatoma pilna sutarties vertė yra 280 mln. Eur be PVM, tiek pajamų koncesininkas planuoja gauti per visą 22 m. sutarties galiojimo laikotarpį.

Iš jų 156 mln. Eur sudarys Vilniaus miesto savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojimai. Koncesininkas vien į projektavimą ir statybą planuoja investuoti apie 100 mln. Eur, dar apie 82 mln. Eur jam atsieis komplekso išlaikymas, priežiūra bei remontas per visą sutarties laikotarpį.

Sutartyje pabrėžiama, kad statybos darbai privalės būti atlikti per trejus metus, išskyrus esamų konstrukcijų griovimo darbus.

Infrastruktūros įrengimo komplekso teritorijoje darbai, pagal pirminius paskaičiavimus, iš savivaldybės biudžeto kainuotų dar apie 35 mln. Eur.

Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, sako, kad daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje turėtų būti pilnai pabaigtas po pusketvirtų metų – 2025 m.

„Jei būtume pasirašę sutartį prieš pusantrų metų, tai Vilniaus jubilieniais metais būtume turėję stadioną. Po techninės užduoties suderinimo bus treji metai iki raktelių pridavimo, tai koncesininko įsipareigojimas. Iki to trejų metų skaitiklio įjungimo skaičiuojame apie pusę metų“, ­– teigė R. Šimašius.

nuotrauka::1

Anot jo, kurį laiką užstrigęs projekto derinimas su įvairiomis institucijomis mokesčių mokėtojams kainavo 6 mln. Eur.

„BaltCap“ potencialiems objekto rangovams jau išsiuntusi užklausas dėl statybos sąmatų ir preliminariai aiškėja, kad pasiūlymai sieks 90-110 mln. Eur (be PVM). Šarūnas Stepukonis, „BaltCap“ fondo partneris, patvirtino, kad sąraše yra statybų bendrovės „Conresta“, Panevėžio statybos trestas (PST), „Veikmė“.

„Kol kas rangovas dar nėra žinomas, kai turėsime labiau išdirbtą techninį projektą, galėsime pabaigti konkursą. Esame atsirinkę kelis pretendentus. Yra tiek nauji rangovai, tiek užsienio. Kai tik turėsime truputį detalesnį techninį projektą, galėsime užbaigti pirkimą. Tikimės, kad tai bus kitų metų pirmą ketvirtį“, – sakė Š. Stepukonis.

Anot jo, nacionalinio stadiono atvejis rinkai suteiks daugiau aiškumo, ką reiškia žodis „koncesija“.

„Vykdant šį projektą norėtume pridėti edukacijos rinkai, kas yra koncesija, kodėl vienos ar kitos sumos minimos, kad galbūt kitų projektų atžvilgiu galėtume išvengti manipuliacijų, kas meta šešėlį ant projekto skaidrumo. Atvirumas bus dar didesnis“, – kalbėjo jis.

nuotrauka::2

R. Šimašius pridūrė, kad tai, jog stadionas bus centrinėje sostinės dalyje, yra privalumas miestui.

„Bus galima patogiai privažiuoti visomis transporto priemonėmis, nereikia sėsti į automobilį ir važiuoti kažkur už miesto. Kad jis yra centre, labai vertiname teigiamai ir dėl to, kad objektas bus gyvas visą laiką“, – tikina meras.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/268?placement=

Gali praplėsti iki 18.000 vietų

Koncernui „Icor“, kurio įmonė „Axis industries“ laimėjo konkursą, rugpjūtį nusprendus pasitraukti iš projekto, jos vietą užėmė investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, iki šiol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją.

Koncesijos sutartį su privačiu partneriu Vilnius planavo pasirašyti 2020 m. kovą, o stadioną su įvairiais kitais objektais pastatyti 2023 m. Pats konkursas vyko kelerius metus, o sutarčiai buvo pritarusi Vyriausybė bei savivaldybės taryba.

Dabar, savivaldybės teigimu, dėl užsitęsusių ginčų teismuose stadionas galėtų būti pastatytas 2025 m.

Konkurso laimėtojas Šeškinės mikrorajone, prie prekybos centro „Akropolis“, vietoje prieš kelis dešimtmečius pradėto ir nebaigto statyti stadiono turėtų pastatyti naują 15 objektų kompleksą, kuriame būtų 15.000-18.000 vietų futbolo, lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Kompleksą su UEFA IV kategorijos standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statytų „Axis industries“, daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“, o savivaldybė mokėtų jiems už sukurtą infrastruktūrą.

Buvo skelbiama, kad projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos bendrovė „Cloud architektai“.

[infogram id="e38a183f-e53b-4dcf-b2a1-9b89b17b4a67" prefix="8X9" format="interactive" title="Statyba ir NT. Nacionalinis stadionas timeline laiko skalė įvykiai"]