„Technopolis“ traukiasi iš bendradarbystės erdvių verslo, centrą Vilniuje perėmė „Workland“
Neskelbiamos vertės sandoriu perleistos „UMA“ tinklo bendradarbystės erdvės sostinės prekybos centre „G9“ bei Talino Maakri gatvėje.
Vilniaus erdvėje yra 36 privatūs biurai, 70 darbo vietų ir 6 susitikimų kambariai, Talino erdvėje – atitinkamai 20, 80 ir 5. Bendradarbystės erdvės atidarytos 2019 m.
Šią veiklą „Technopolis“ perleido nusprendęs koncentruotis į pagrindinį verslą – biurų nuomą, VŽ sako Niko Pullis, Suomijos „Technopolis Holding“ generalinis direktorius.
„Norime toliau valdyti ir plėtoti biurų miestelius bei išlaikyti efektyvumą ir kokybę. Visuomet siūlėme nedidelių aptarnaujamų biurų savo miesteliuose, tą planuojame daryti ir toliau, teikdami lanksčius ir pritaikomus sprendimus klientais“, – teigia jis.
Po sandorio „Technopoliui“ priklauso viena tinklo „UMA“ bendradarbystės erdvė Vilniuje, biurų pastate „Delta“. Nedidelių biurų su bendromis erdvėmis plėtotoja įrengė ir naujausiame savo pastate „Nova“, tačiau jie nėra pozicionuojami kaip bendradarbystės erdvės. Panašių biurų įmonė greičiausiai pasiūlys ir šiuo metu rekonstruojamame pastate „Beta“.
N. Pulli neatskleidžia požiūrio į bendradarbystės erdvių verslą. Apie 2.100 kv. m ploto patalpas prekybos centre „Technopolis Lietuva“ penkeriems metams išsinuomojo 2018 m.
Suomijos kompanijos valdoma „Technopolis UMA Lietuva“ 2020 m. pasiekė 539.424 Eur apyvartą – 3 kartus didesnę nei užpernai, tačiau taip pat patyrė 355.102 Eur grynųjų nuostolių. Finansinėje ataskaitoje bendrovė nurodo pernai patalpų nuomai išleidusi 365.055 Eur, eksploatacijai ir priežiūrai – 137.047 Eur.
Kiek anksčiau „Technopolis“ pardavė bendradarbystės erdves Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje, nutraukė veiklą Norvegijoje.
Reikšmingai didino portfelį
Tuo metu Indrekas Haalas, „Workland Estonia“ valdybos pirmininkas, teigia, jog tinklo plėtimas – logiškas žingsnis.
„Bendradarbystės erdvių ir aptarnaujamų biurų paklausa dėl jų lankstumo ir ekonomiškumo nuolat auga. Populiarumui didelės įtakos turėjo per pastaruosius pusantrų metų pasikeitę darbo įpročiai. Bendradarbystės centrai suteikia galimybę pasirinkti norimą nuomos laiką, sumažinti ar padidinti darbo vietų skaičių, atsižvelgiant į poreikį ir verslo augimo tempą“, – pranešime teigia jis.
Esą po sandorio „Workland“ valdomų darbo vietų skaičius išaugo 40%, arba 450 vienetų, iki 1.650 Baltijos šalyse.
Pasak I. Haalo, šiuo metu dauguma darbo vietas tinkle besinuomojančių darbo vietas turi mažiau nei po 10 darbuotojų, tačiau sulaukiama vis daugiau užklausų iš didelių bendrovių, turinčių po 50–100 darbuotojų.
„Didelės įmonės nebenori griežtų 5 metų trukmės sutarčių tradiciniuose biuruose ir mieliau renkasi lanksčias vienerių metų sutartis. Bendrovės vis labiau vertina lankstumą, funkcionalumą ir patogumą“, – pranešime teigia jis.
Kitas planuojamas grupės žingsnis – bendradarbiavimas su komercinių pastatų valdytojais.
„Tai leis mums dar sparčiau plėstis ir tuo pačiu kiekviename didesniame komerciniame pastate pritaikyti lanksčius nuomos sprendimus“, – pranešime teigia I. Haalas.
Šiuo metu „Workland“ tinkle yra 10 bendradarbystės erdvių, keturios jų – Vilniuje, viena Kaune.
„Workland Lithuania“, valdanti bendradarbystės erdvę Vilniaus Gedimino prospekte, netoli naujai įsigytosios, ir erdvę Kaune, pernai pasiekė 1,47 mln. Eur apyvartą – beveik 2 kartus didesnę nei 2019 m. Įmonė patyrė 67.007 Eur grynųjų nuostolių. Per metus įmonė patyrė daugiau nei 1 mln. Eur su biuro nuoma susijusių išlaidų.
Sostinės Didžiojoje gatvėje bendradarbystės erdvę valdanti „Workland Lithuania Didžioji“ pernai pasiekė 466.151 Eur apyvartą, kuri buvo 30,8% mažesnė nei 2019 m. Bendrovė uždirbo 5.810 Eur grynojo pelno, per metus patyrė 302.284 Eur su biuro nuoma susijusių išlaidų.
Tuo metu biurų pastate „Quadrum“ bendradarbystės erdvę pusantrų metų valdanti „Workland Quadrum“ pernai gavo 150 Eur pardavimo pajamų ir patyrė 5.733 Eur grynųjų nuostolių. Įmonė nenurodo patyrusi su biuro nuoma susijusių išlaidų.
Didžiausia grupės akcininkas yra investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas.
VERSLO TRIBŪNA
Dar vienas svarbus žingsnis į tvaresnės ir inovatyvesnės transporto infrastruktūros ateitį – mūsų šalyje pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai realiomis eismo sąlygomis. Magistraliniame kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai jau įrengtas pirmasis bandomasis ruožas, kuriame naudojami specialiai sukurti asfalto mišiniai, mažinantys pasipriešinimą riedėjimui. Projektą „Klimatui neutralios kelių ir gatvių dangos“ įgyvendina AB „Kelių priežiūra“ ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra.
Viena didžiausių nekilnojamo turto vystytojų Lietuvoje, bendrovė „Rewo“, sudarė sandorį su bendrovės “Novus Asset Managament” valdomu investiciniu fondu „Riverside real estate fund“ dėl projekto Bukčiuose pardavimo. Už neskelbtiną sumą projektą pardavusi „Rewo“ toliau susitelks į kitų NT projektų Vilniuje vystymą ir portfelio plėtrą, o Bukčiuose naujasis savininkas įgyvendins daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas.
Pastatų gamintojai INHUS pasirašė sutartį su tarptautine nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Vastint UK“ dėl trijų gyvenamųjų pastatų statybos Londono „Sugar House Island“ kvartale. Tai jau trečiasis įmonės projektas Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius metus ir reikšmingas žingsnis tarptautinės plėtros kelyje.
Beveik tris dešimtmečius statybų sektoriuje veikianti statybos paslaugų bendrovė „Versina“ savo vardą jau įrašė į vienų reikšmingiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) projektų sąrašą. Tarp įgyvendintų projektų – nuo Kauno sporto halės rekonstrukcijos ir Telšių stadiono atnaujinimo iki Vilniaus bei Marijampolės regionų atliekų tvarkymo centrų statybų. Šiandien įmonė sėkmingai žengia į naują etapą – atsinaujinančios energetikos sektorių, kur jau įgyvendino pirmuosius vėjo jėgainių parkus Vaiguvoje ir Šakiuose.
