VŽ ARCHYVAI. BIOK jaunystės receptas 1995-aisiais

1995 m. balandžio 26 d. „Verslo žinių“ numeris.

Nuo kapitalizmo užuomazgų iki pirmųjų vietinių vienaragių, nuo džiaugsmingiausių iki skaudžiausių pamokų – tai per tris dešimtmečius „Verslo žinių“ sukauptos Lietuvos verslo kronikos. Švęsdami jubiliejų, savo skaitytojus kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi šalies verslas, kaip formavosi rinkos, kuo gyveno ir kaip konkuravo vietos įmonės. Šis straipsnis išspausdintas 1995 m. balandį.

1990 m. įsikūrusi UAB BIOK, gaminanti daugiausia rūšių kosmetinių kremų Lietuvoje, dabar pirkėjams siūlo jų šešiolikos pavadinimų. 1994 m. bendrovė pardavė 300.000 kremų indelių.

Penkiolikos darbuotojų (penki iš jų – mokslo daktarai) gaminamos produkcijos pažiba – 6 rūšių kremas „Margarita“, buvo testuotas ir palankiai įvertintas JAV ir Kanados kosmetikos kompanijoje.

Dalia Galeckienė, UAB „Kosmetikonas“ kosmetologė, sako, kad BIOK produktai yra tinkamiausi mūsų moterims, „iki šiol vartojusioms rusiškus kremus“.

Jai pritaria Anelė Martinkienė, „Rotušės“ vaistinės farmacininkė: „Margaritą“ ir kosmetinį pienelį perka ir jaunos mergaitės, ir pagyvenusios moterys“.

O Gintaras Gavėnas, BIOK direktorius, svarbiausiu įmonės penkerių metų veiklos įvertinimu laiko tai, kad 1994 m. jis tapo tikruoju Amerikos kosmetologų draugijos nariu.

Pradžių pradžia

BIOK pradžia – 1988 m. Vilniaus biotechnologijos institute „Fermentas“ į kooperatyvą BIOK suburta mokslininkų grupė, kuri, „dirbdama po darbo“, kūrė preparatus tuometinės SSRS mokslinio tyrimo įmonėms bei farmacijos įstaigoms.

Tačiau, pasak p. Gavėno, 1990 m. mokslinio tiriamojo darbo sferai nusilpus, buvo prarasta mokslo produktų rinka. Tuomet BIOK pasirinko kosmetiką.

Idėja gaminti kosmetinius kremus iš natūralių medžiagų kilo biologijos mokslų daktarės Rimos Rašap galvoje. Kremai netrukus buvo išbandyti ant darbuotojų veidų.

Anot p. Gavėno, „po to, kai nieko bloga jiems neatsitiko“, BIOK kremų poveikį žmonėms ir gyvuliams Odos ir veneros ligų dispanseryje bandė laborantai.

Po to teliko sugalvoti pavadinimus. Kremų „Margarita“ ir „Faustas“ krikštatėvis p. Gavėnas pasakoja vardus parinkęs pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meisteris ir Margarita“ (jo herojė pasitepusi stebuklingu kremu atjaunėjo) ir legendą apie daktarą Faustą, ieškojusį amžinos jaunystės recepto.

Tačiau kremų populiarumą lėmė ne vien jų vykę pavadinimai. Anot Gintaro Gavėno, BIOK direktoriaus, Lietuvoje nebuvo tokių dekoratyviosios kosmetikos gigantų, kaip Latvijos „Dzintars“ ar Estijos „Flora“.

„Tai iš dalies lėmė mūsų veiklos sėkmę“, – sako p. Gavėnas, didžiuodamasis, kad 1994 m. BIOK apyvarta sudarė 1.200.000 Lt.

Natūralūs produktai iš patikimų rankų

Ponas Gavėnas teigia, kad kremais verstis apsimoka – nors gaminti juos nelegva, bet konkurentų nedaug. „Mūsų principas – natūralūs produktai“,– teigia p. Gavėnas ir čia pat priduria, kad kremai turi ir minusų: jų trumpas naudojimo laikas ir nemalonus kvapas.

Lanolinas (avies vilnos riebalai), natūrali visų BIOK kremų sudedamoji dalis, turi nemalonų kvapą.

Ponas Gavėnas sako, kad dėl šio kvapo ne visos firmos ryžtasi lanoliną naudoti savo receptūrose.

Tačiau p. Rašap jau sugalvojo, kaip išvengti tokios blogybės. BIOK dabar Suomijoje pirks „valytą lanoliną, kuris neturi jokio kvapo“, tačiau kremų kaina pakils apie 10%.

Jei turėtų pinigų, trauktų į Vakarus

Nors BIOK yra pajėgi didinti gamybos apimtis ir norėtų įsiskverbti į Vakarų ar kaimynų rinkas, anot p. Gavėno, „neturi pinigų“. Net Lietuvoje BIOK nesirengia kurti savo parduotuvės, nes „per daug kainuoja“.

Ilgalaikių kreditų įrengimams modernizuoti BIOK taip pat kol kas negavo.

„Ekonomika Lietuvoje yra palankesnė prekybinėms struktūroms nei gamybininkams“, – piktinasi p. Gavėnas.

Todėl nenuostabu, kad BIOK produktai jau nėra patys pigiausi Lietuvoje.

„Mes pakėlėm „Margaritos“ kainas, nes jau išstūmėme iš parduotuvių rusiškus kremus“, – sako p. Gavėnas.