Šešėlis – prioritetas, bet apie jo suvaldymą naujoji valdžia dar neturi ko pasakyti

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, neapskaitytos ekonomikos dalis Lietuvoje, ilgai svyravusi tarp 12–13% nuo BVP, 2023 m. sumažėjo iki 8,3%. Tikėtina, panašų rezultatą rodys ir 2024 m. statistika.

Skaičiuojama, kad verslas per metus nesumoka daugiau kaip 1 mlrd. Eur vien pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl Vyriausybės programoje žadama stiprinti kontroliuojančių įstaigų pajėgumus, diegti išmaniosios kontrolės priemones, didinti baudas ir ugdyti visuomenės nepakantumą šešėlinei ekonomikai.

Tiesa, kol kas jokių konkrečių žingsnių, kaip tai bus daroma, naujoji valdžia neviešina.

VŽ paklausta apie būsimą kovą su šešėliu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) informavo, kad „šešėlinės ekonomikos valdymas ir kontrolės priemonių įgyvendinimas yra Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija“, o Ekonomikos ministerijos rūpestis – „kurti tokias verslo aplinkos sąlygas, kurios užtikrintų, kad šešėlyje veikti tiesiog neapsimokėtų“.

Anot EIM, šiuo metu esančios verslo sąlygos jau yra viena priežasčių, kodėl mažėja šešėlio apimtis, nes „šešėlyje veikiančios įmonės taip pat susiduria su ekonominiais iššūkiais. Tokios įmonės negali pagrįsti faktinės turto vertės, o tai sumažina jų prieigą prie finansų, nesugeba išlaikyti darbuotojų, nes negali pasiūlyti tokių pat socialinių garantijų savo darbuotojams“.

Finansų ministerija pažadėjo konkrečiomis priemonėmis, kuriomis stiprins kovą su šešėline ekonomika, pasidalinti, kai tik pradės dirbti už šią sritį atsakingas viceministras.

Bėda – nebaudžiamumo jausmas

Iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė pripažįsta, kad, remiantis ne vienu skirtingais metodais atliktu tyrimu, justi, kad šešėlis Lietuvoje traukiasi, nors realūs skaičiai gal ir nėra tokie optimistiniai, kaip įvardina Valstybės duomenų agentūra. Kai kurių tyrimų duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje viršija 20%.

„Mūsų apklausos irgi rodo tą šiokį tokį gerėjimą. Vienas klausimų, kurį visada užduodame savo apklausoje: kiek respondentas savo aplinkoje pažįsta žmonių, kurie per pastaruosius dvylika mėnesių gavo atlyginimą vokelyje. 2021 m. 40% sakė, kad pažįsta, o 2023-iaisiais teigiamai atsakė 29%. Mažėjimas yra, bet nežinia, ką žmonės pasakys kitais metais“, – pasakoja I. Lapeikienė.

Pasak jos, iš pokalbių su „Baltosios bangos“ partneriais galima susidaryti įspūdį, kad nelegalus darbas labiau būdingas regionuose esančioms įmonėms. Bet tai svarbi problema, nes mokesčius mokančiai bendrovei yra sunkiau konkuruoti darbo užmokesčio dydžiu.

Šiuo metu, anot pašnekovės, aktualesnė neapskaitoma prekyba ir nesumokėtas PVM, kurie finansine išraiška sudaro didesnę šešėlio dalį.

„Pastarųjų apklausų metu 6 iš 10 šalies gyventojų turėjo galimybę įsigyti neapskaitomų prekių ar paslaugų. 2022 m. atliktas tuščių cigarečių pakelių tyrimas rodo, kad kas 5 cigaretė buvo nelegali. Tai nemenka problema ir iššūkis“, – sako „Baltosios bangos“ vadovė.

Pasak jos, nemažai šešėlio mažinimo priemonių pastaraisiais metais įgyvendinta ir, akivaizdu, kad duoda teigiamų rezultatų. Visgi galima padaryti dar daugiau.

„Mes skatinome cash less (angl. mažiau grynųjų pinigų) ekonomiką, bet geopolitinė situacija parodė, kad ji pavojinga. Visgi vertėtų siekti, kad visose atsiskaitymo vietose būtų sudaryta galimybė atsiskaityti ir kortele, o tai mažina šešėlį“, – sako I. Lapeikienė.

Taip pat „Baltosios bangos“ siūlymu jau seniai laikas atsisakyti nefiskalinių kasos čekių maitinimo sektoriuje.

„Mes kalbamės su maitinimo sektoriaus atstovais, ir jie sutaria, kad įmanoma gyventi be fiskalinių čekių. O jie sudaro nemenkas prielaidas neapskaitytam apmokėjimui“, – pasakoja „Baltosios bangos“ vadovė.

Ir vienas svarbiausių ginklų kovojant su šešėliu – mažinti verslui nebaudžiamumo pojūtį.

„Dabar, jeigu patikrinimo metu fiksuojama, kad neišmušė fiskalinio čekio, arba atrado kokį nors kitą pažeidimą, dažnai tai traktuojama kaip lengvas administracinis nusižengimas, įmonė gauna baudelę, susimoka, ir tiek žinių. Reiktų didinti atsakomybę. Jeigu nusižengia trečią kartą, gal licenciją sustabdyti ar pan. Reiktų pagalvoti, kaip padidinti atsakomybę, nes dabar ir įmonės kalba, kad yra nebaudžiamumo jausmas, kuris tiesiog skatina nusižengti“, – atskleidžia I. Lapeikienė.

Šešėlis auga maitinimo srityje

Patys verslai guodžiasi, kad konkuruoti su šešėliu sunku ir jo įtaką jaučia ne tik maži, bet ir palyginti stambūs savo srities verslai.

Monika Čereškaitė, didelių renginių aptarnavimo įmonės „Taurakalnio“ bendraturtė ir kūrybos direktorė, interviu VŽ pasakojo ganėtinai dažnai sulaukianti pasiūlymų atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nemokėti PVM.

Pasak jos, situacija jau buvo susitvarkiusi, daug įmonių išskaidrino veiklą, bet dabar, nepakeldamos mokesčių naštos, dalis jų vėl ieško galimybių išvengti mokesčių. Šešėlio augimą maitinimo srityje labiausiai paskatino panaikinta 9% PVM lengvata.

Toks įspūdis M. Čereškaitei susidaro kalbantis su užsakovais, renginių organizatoriais, kurie, derėdamiesi dėl kainų, užsimena, kad kas nors tai galėtų padaryti pigiau, o kartais ir tiesiai paklausia, ar galima būtų skaičiuoti be PVM ir atsiskaityti grynaisiais.

„Nors mokėti 21% maitintojams yra neadekvatu, aš vis tiek negaliu suprasti tų, kurie renkasi pilkąją zoną. Pati jokių kompromisų nedarau, sakau griežtą „ne“, bet ir pastebiu, kad mūsų konkurencingumas tokioje aplinkoje mažėja“, – sakė M. Čereškaitė.

Siūlo licencijuoti veiklą

Dėl sunkumų konkuruojant su šešėlyje veikiančiomis įmonėmis skundžiasi ir Jolanta Mačiulienė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) vadovė.

„Tai didelė problema. Visa grožio sritis yra aptraukta lengvu šešėlio rūku. Kas nors nusiperka patentą, šiek tiek uždirba, o paskui kažkaip praslysta be patento, uždirba daugiau ir dirba be jo. Dabartinė sistema tiesiog neveikia, nes darbo vietą gali pasidaryti namuose ir niekam nieko nemokėti“, – pasakoja J. Mačiulienė.

Pasak jos, „Facebook“ grupėse daugybė pasakojimų, kur pradedančios grožio specialistės ne tik dirba nelegaliai, bet dar ir tuo pačiu metu gauna pašalpas iš darbo biržos kaip bedarbės. Mokesčius mokantiems grožio specialistams su tokiu nelegaliu darbu konkuruoti kaina praktiškai neįmanoma.

„Gal reiktų padaryti kaip kai kuriose kitose šalyse, kur norint užsiimti grožio veikla reikia ne tik licencijų, kad tu gali tai daryti, bet ir apriboti grožio priemonių įsigijimą. Pavyzdžiui, Danijoje bet kas kaip pas mus dalies grožio priemonių nenusipirks, turi turėti licenciją“, – svarsto KIGSA vadovė.

Šešėlį mažina garantijos

Nors automobilių remonto paslaugos taip pat įvardijamos kaip viena labiausiai šešėlyje esančių verslo sričių, Augis Navickas, UAB „Mini autopaslaugų grupė“ vadovas, sako, kad automobilių remonto srityje šešėlis mažėja. Jo vadovaujamoje įmonėje, dirbančioje su prekių ženklu „MiGarage“, atsiskaityti galima tik pavedimu, sąskaita faktūra išrašoma jau atlikus darbus, o visos kainos skaičiuojamos remiantis oficialiu BMW darbų kainynu.

„Turiu kelis klientus, kurie dingo ir iki šiol skolingi nemenkas sumas, o mokesčius už jiems išrašytas sąskaitas mokėti reikėjo. Visgi taip daug paprasčiau tvarkyti buhalteriją. Bet aš jaučiuosi gana saugus, nes mano klientai – tik „Mini“ automobilių savininkai, kurie paprastai yra šiek tiek kitokio mentaliteto. Jei taisyčiau visas mašinas gal taip daryti negalėčiau“, – pasakoja A. Navickas.

Pasak jo, labiausiai garažiukų veiklą riboja tai, kad jie neatsako už savo darbo kokybę, o automobiliai jaunėja, jų remontas brangsta.

„Dabar detalių garantija dažnai galioja tik tada, jei jos keičiamos oficialiame servise. Tai reiškia, kad jei darysi remontą neoficialiai, niekam negalėsi pasiskųsti ne tik dėl darbų kokybės, bet net brokuotos detalės pakeisti negalėsi, todėl geriau mokėti daugiau, bet turėti visas garantijas“, – pasakoja „MiGarage“ įkūrėjas.

VMI stengiasi bendradarbiauti

Artūras Klerauskas, VMI viršininkės pavaduotojas, neabejoja, kad šešėlio mažėjimas pastaraisiais metais – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas.

Pasak jo, pastaruoju metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas tam, kas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas būtų paprastas ir patogus, o jų administravimas – praktiškai nejaučiamas sąžiningam mokesčių mokėtojui.

„Mokestinių prievolių tinkamo vykdymo priežiūros veiklos pagrindas yra ne patikrinimų atlikimas, o atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimas, pradedant nuo savalaikio ir teisingo mokesčių deklaravimo. Skatiname mokesčių mokėtojų savarankiškumą ir kuriame įrankius, kurie tai įgalintų“, – sako A. Klerauskas.

Kaip pavyzdį jis nurodo sukurtą VMI kliento profilį, kuris parodo, kokių rizikų VMI įžvelgia įmonės veikloje, ir leidžia jas ištaisyti savarankiškai.

Kontroliuojant, ar mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo mokestines pareigas, 2023 m. į biudžetą papildomai surinkta 163,8 mln. Eur, 2022 m. – 134,4 mln. Eur, o 2024 m. sausį–spalį biudžetas pasipildė 156,2 mln. Eur.

„Iš jų tik trečdalis, apie 46 mln. Eur, apskaičiuota po vykdytų mokestinių patikrinimų, o likusi dalis – apie 110 mln. Eur, nurodžius klientams identifikuotas neatitiktis bei pasidalinus su jais savo įžvalgomis. Tai tik patvirtina, kad siekiame bendradarbiavimo ir mokestinės elgsenos pokyčio“, – atskleidžia A. Klerauskas.

Dar viena pasiteisinusi naujovė – pernai pradėtas 600 didžiausių vidutinių mokesčių mokėtojų priežiūros projektas, kurio esmė, kad kiekvienam iš klientų yra priskirtas kuratorius, kuris nuolat stebi ir analizuoja veiklos bei deklaravimo rodiklius. Po įvykusių pokalbių ir skirto papildomo VMI dėmesio įmonės papildomai deklaravo 9,4 mln. Eur mokesčių.

Stipriau kontroliuos e. prekybą

Šiuo metu labiausiai paplitęs šešėlinės ekonomikos reiškinys, pasak A. Klerausko, yra elementarus pajamų neapskaitymas. Daugiausia jis paplitęs srityse, kuriose vyrauja atsiskaitymai grynaisiais pinigais: mažmeninė prekyba, statyba, naudotų automobilių prekyba bei remontas ir įvairių paslaugų teikimas.  

 „Stebėdami automobilių prekybos sektorių ir ypatingą dėmesį skirdami naudotų automobilių prekybos atvejams, matome teigiamų tendencijų. Nuosekliai auga ne tik automobilių prekybos veiklą vykdančių asmenų skaičius, bet ir jų sumokamų mokesčių sumos, o reikšmingą postūmį tam padarė unikalaus transporto priemonės savininko deklaravimo kodo (SDK) įvedimas“, – sako VMI vadovo pavaduotojas.  

Šiuo metu automobilių prekybos veiklą įregistravusių verslininkų skaičius viršija 12.000, 2024 m. sausį–spalį visas automobilių sektorius sumokėjo apie 355 mln. Eur mokesčių, o per pirmus 6 praėjusių metų mėnesius įregistruota apie 500 naujų PVM mokėtojų.

Taip pat rizikinga laikoma e. prekybos veikla pernai sausį–lapkritį pasipildė 500 naujų mokesčių mokėtojų, o per trejus metus, kai VMI atsirado specializuotas e. prekybą stebintis padalinys, šalies biudžetas buvo papildytas beveik 17 mln. Eur papildomų pajamų.
„Nepaisant to, VMI vis dar tenka priminti, kad elektroninėje erdvėje savo veiklą vykdantiems gyventojams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems verslininkams: reikia registruoti veiklą, vesti apskaitą bei deklaruoti pajamas ir nuo jų sumokėti mokesčius“, – sako A. Klerauskas.

Dažniausiai e. prekybos srityje pasitaikantys pažeidimai – neapskaitytos pajamos, asmeninių daiktų ar paslaugų įsigijimas neteisingai priskiriamas vykdomos veiklos išlaidoms, neįsiregistravimas kaip PVM mokėtojui, kiti bendro pobūdžio pažeidimai, būdingi naujiems mokesčių mokėtojams.

E. prekybos srities kontrolė šiemet dar labiau sustiprės, nes pernai rugsėjį VMI įkurto Operatyvios kontrolės departamento vienas tikslų – mokestinė priežiūra e. erdvėje.

Pavežėjų pajamos išaugo 5 kartus

Taip pat smarkiai pakito pavėžėjimo veiklos situacija, o tam didžiausią įtaką turėjo 2020 m. pasikeitusi tvarka, kai pavėžėjimo platformos kaip „Uber“ ir „Bolt“ pradėjo teikti VMI informaciją apie tokią veiklą vykdančius asmenis.

„Kadangi duomenys apie platformose ekonominę veiklą vykdančių gyventojų gautas pajamas perkeliami į preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas, stebimi teigiami gyventojų elgsenos pokyčiai – gerokai išaugo jų deklaruotos individualios veiklos pajamos“, – pasakoja A. Klerauskas.

VMI duomenimis, 2019 m. iš viso beveik 14.000 pavėžėjimo veiklą teikiančių gyventojų deklaravo gavę apie 24 mln. Eur pajamų, o 2023 m. beveik 10.000 gyventojų deklaravo apie 82 mln. Eur pajamų. Gyventojo deklaruotos vidutinės bruto pajamos 2019 m. sudarė apie 141 Eur per mėnesį, o 2023 m. jos siekė 692 Eur per mėnesį, tai yra išaugo apie 5 kartus.

Šalies biudžetą reikšminga suma papildė ir pajamos, gautos pradėjus atidžiau vertinti privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Tai netiesioginės naudos gavimas kaip prabangaus automobilio įsigijimas, kelionės į populiarius atostogų kurortus, degalų pildymas ar stovėjimas mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse ne darbo metu ir pan.

Atlikus švelniąsias stebėsenos priemones ir išimtinais atvejais – kontrolės veiksmus, per 2022–2023 m. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą priskaičiuotos mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 15 mln. Eur.

Pastebėta, kad, VMI pradėjus skirti didesnį dėmesį šiai sričiai, įmonės ėmė aktyviau pačios deklaruoti darbuotojams teikiamas papildomas naudas.

Už 2023 m. deklaruotų pajamų natūra suma, palyginti su 2020 m., augo beveik 5 kartus – nuo 58 mln. iki 272 mln. Eur.