Lukas investuoja: praknisau 32% grąžos

Kaip jau rašiau, prieš dvi savaites pardaviau su beveik 25% grąža Švedijos gynybos pramonės kompanijos SAAB akcijas.

Dar porą dienelių tos akcijos pastovėjo atpigusios ir netrukus šovė į viršų ir dabar, bent penktadienio popietę, kai rašiau šį tekstą, kainavo maždaug 32% brangiau, nei kaina, už kurią pardaviau.

Savo gynybai pasakysiu, kad visas pasaulis šiomis savaitėmis buvo pasimetęs dėl to, kas vyksta. Iš pradžių gynybos akcijos krito, nes finansų rinkos suinterpretavo, kad didžiausios pasaulyje „Fanta“ stiklinės pokalbis su rusų diktatoriumi jau savaime reiškia taiką. Netrukus tarp šių įvykių Europos politikams atėjo prabudimas, kad teks patiems rūpintis savo ir Ukrainos gynyba, ir gynybos akcijų kainos dėl lūkesčių, kad kils karinės įrangos užsakymų vajus, vėl šovė į viršų.

Šių naujienų chaose vėlyvą vakarą perskaičiau lrt.lt portalo reportažiuką dramatišku pavadinimu „Europos Sąjungos gynybos svajonė byra į šipulius“.

Nupaišytas itin niūriomis spalvomis rašinėlis iš lrt Briuselio korespondentų nemenkai sudirgino, o protas suinterpretavo, kad valios neturinti ir susitarti dėl gynybos nepajėgianti Europa tiesiog sutiks su Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino suderėtomis sąlygomis ir, kaip į skerdyklą vedamas teliukas, lauks eilės, kai rusai pradės valgyti rytinį jos flangą.

Po kelių dienų prisiminiau kadaise patyrusio fondų valdytojo priesaką, kai nuosmukio akivaizdoje kyla nenumaldomas noras parduoti, „pakentėk, ir praeis“.

Kitų informacijos šaltinių įsivertinimas ir šalta informacijos analizė (jeigu tai buvo įmanoma šiomis savaitėmis), būtų galėjusi išsaugoti ir padidinti grąžą. Nors dabar (penktadienį) rašau ir dar nesu tikras, ar tai nebuvo klaidingas sprendimas. Kas žino, gal pirmadienį, kai skaitote tekstą, jau bus paskelbta apie JAV reikalaujamą Ukrainos kapituliaciją.

Gyvename tokiais laikais, kai savaitgalį baisu pasitikti su neparduotomis akcijomis.

„Renault“ pasiekimai

Kalbant apie neparduotas akcijas. Toliau džiugina investicija į „Renault“. Tuo metu, kai Europos automobilių pramonę drebina daugybė negandų – ES stūmimas prie elektrifikacijos, menka paklausa tokiai produkcijai, pralaimima konkurencinė kova dėl elektromobilių pirkėjų, spaudimas pelningumui dėl teršalų emisijų apribojimų, D. Trumpo tarifų keliamas pavojus – prancūzų „Renault“ atrodo tarsi iš kitos planetos.

Kai „Volkswagen“, „Mercedes“, BMW akcijos yra atpigusios po 15–20%, „Renault“ per šį laiką pabrango daugiau kaip 30%, o nuo mano įsigijimo 2021 m. vasarą, – beveik visus 40%.

Nieko nuostabaus. D. Trumpo muitai daugiausiai Europoje prekiaujančiam „Renault“ nebaisūs, produktų paletė iš tradiciniu kuru varomų, hibrindinių ir elektrinių automobilių leidžia manevruoti (gal elektromobilių pradavimai ir lėti, bet yra paklausa hibridams) vingiuotame kelyje į auto-moto elektrifikaciją. Štai, praėjusią savaitę paskelbti lūkesčius viršiję rezultatai parodė augusias (7,4%) pajamas, veiklos pelną (3,5%), 3 mlrd. Eur laisvuosius pinigų srautus, o pernykštė veiklos pelno marža (7,6%) buvo didžiausia istorijoje. Nuo 1,85 Eur akcijai iki 2,2 Eur akcijai padidinti dividendai, kas nuo mano įsigijimo kainos prilygsta kone 6% pajamingumui prieš mokesčius. Kas galėjo pagalvoti...

Tiesa, yra iššūkis: nuo šių metų sugriežtėję ES emisijų reikalavimai jų neatitinkantiems automobilių gamintojams (o daugybės jų automobilių parkas nesutilps į reikalavimus) pakenks pelningumui. „Renault“ skaičiuoja, kad griežtesni reikalavimai sumažins veiklos pelno maržą visu procentiniu punktu, kas atitiktų apie 500 mln. Eur.

Galbūt parduoti ir pasiimti pelną, kol rezultatai dar pike? Susimąsčiau. Tačiau vadovybė įrodė, kad moka vairuoti verslą, todėl nusprendžiau dar palaikyti neblogą investiciją. Žinoma, tai būtų kandidatas pardavimui tuo atveju, jeigu pritrūkčiau grynųjų portfelyje (šiuo metu jų atsargos vėl priartėjo prie 3.000 Eur) arba, kitaip tariant, pamatyčiau geresnių alternatyvų.

Taipogi gali tekti parduoti ir tuo atveju, jeigu „Renault“ nuspręstų sugrįžti į Rusijos rinką, kuri kadaise sunešdavo apie dešimtadalį pajamų. Teisingai, praėjusią savaitę paklaustas, „Renault“ vadas sugrįžimo į Rusiją neatmetė.

„Alibaba“ rezultatai

Jau visai nuotaiką praėjusią savaitę pataisė vienas prasčiausių mano pirkinių, krentančio peilio gaudymo būdu įsigytos „Alibaba“ akcijos. Anava, vien per pastarąjį mėnesį ši akcija pabrango jau 60%!

Beje, tai yra priminimas apie skaudžią matematiką, kokio atsistatymo reikia laukti po to, kai akcija stipriai nukrenta. Kaip minėjau, akcija pastaruoju metu pabrango apie 60%, bet aš vis dar daugiau kaip 30% minuse, vertinant doleriais. Kaip rodo elementari matematika, po 50% kritimo aktyvas turi pabrangti 100%, kad išeitum ant nulio. Taigi, nuo dabartinio lygio, akcija turės pabrangti dar 51%, kad atgrotų beveik 34% tebesiekiantį minusą. Ar tai atrodo realu?

Sunkiai, nes po pastarojo ralio akcija atrodo gerokai užkaitusi.

Čia toks pavyzdėlis pamąstymui, ar tikrai verta kentėti augančius nuostolius.

Šį ralį atnešė bendras entuziazmas dėl kiniško „DeepSeek“, bendras kiniškų technologijų akcijų ralis, pačios „Alibaba“ pristatytas dirbtinio intelekto modelis, aukšti lūkesčiai dėl rezultatų, kurie buvo paskelbti praėjusią savaitę ir pranoko prognozes.

Pastaruoju metu būta ir dar vienos naujienos – kinų komunistai, matydami, kaip buksuoja šalies ekonomikos atsigavimas, keičia požiūrį į stambiausius verslininkus, sukvietė neseniai juos į simpoziumą, kuris tapo ir savotiška „Alibaba“ įkūrėjo Jacko Ma reabilitacija. 

Vis tik, reikia nepamiršti, kad „Alibaba“ yra pirmiausia e.komercijos verslas, kuriam svarbu vartojimas ir vartotojų nuotaikos, o jos tebeišlieka prislėgtos. Visas „Alibaba“ ralis laikosi ant DI ir bendros technologijų euforijos. Nesu optimistiškai nusiteikęs, kad ji dar labai ilgai tęsis ir atstatys mano pozicijos minusą iki galo.