2025-06-09 20:40

Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos tyrimas, arba Kas uždirba daugiau – T. Swift ar D. Trumpas

Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“, „ArtVilnius 2014“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“, „ArtVilnius 2014“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ką reiškia būti menininku Lietuvoje, klausiama tyrėjų dr. Rusnės Kregždaitės, dr. Kristinos Mažeikaitės ir Karolinos Šulskutės atliktame tyrime „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“. Tyrimas, kurio tikslas – įvertinti, ar pastarųjų metų pokyčiai, tarp jų ir kultūros politikos sprendimai bei finansavimo peržiūros, realiai pagerino kūrėjų padėtį, rodo, kad beveik pusė menininkų „jaučiasi perdegę“, o maždaug 70% pajamas iš kūrybos vertina kaip „nepakankamas pragyventi“.

Atidesni vilniečiai puikiai žino prancūzų menininko Pierre’o Bismutho kūrinį ant Šiuolaikinio meno centro fasado – sparnuotu posakiu tapusį užrašą „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino“. Tų, kurie žino esantys menininkai, 2025-aisiais Lietuvoje, remiantis apibendrintais institucijų duomenimis, yra 16.849. Daugiausiai jų (38%) kuria muzikos srityje, toliau rikiuojasi dailė (12%), architektūra (11%), literatūra ir kinas (po 10%). Mažiausiai populiarios sritys – šokis (1%), žurnalistika (0,6%) ir cirkas (0,2%). 

Meno kūrėjo statusą turi 33,92% Lietuvos menininkų, tačiau, tyrimo duomenimis, ne visi jo turėtojai naudojasi statuso suteikiamomis galimybėmis ir socialinėmis garantijomis – tik 31,58% (arba 10,71% visų menininkų) yra įgiję ir paramos gavėjo statusą.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

KURTI PASKYRĄ
Jau turite paskyrą?PRISIJUNGTI

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791