Atminimo lentos Vilniuje: nuimamos, keičiamos, tvirtinamos naujos

Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai (Vilniaus g. 27 ir Malonioji g. 17), carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui (Šv. Stepono g. 30), rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui (Verkių g. 1) ir Fiodorui Dostojevskiui (Didžioji g. 20).

„Vilnius viešųjų erdvių desovietizacijos procesas artėja prie pabaigos – šiuo sprendimu bus pašalinti paskutiniai atminimo ženklai kolaborantams, Rusijos imperijos veikėjams, neliks ir rusiškai užrašytų atminimo lentų“, – savivaldybės pranešime cituojama Kamilė Gogelienė, Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkė. Pasak jos, Vilniaus Istorinės atminties komisija nusprendusi kreiptis į Genocido centro sudarytą Desovietizacijos komisiją dėl dviejų papildomų objektų – atminimo lentos Dzidui Budriui ir paminklo Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Grigiškėse.

Bus nuimta ir atminimo lenta Markui Antokolskiui (1840–1902), Vilniuje gimusiam skulptoriui, modernios pasaulietinės žydų dailės pradininkui, esanti ant pastato Didžiojoje g. 25, jos vietoje savivaldybės lėšomis bus įrengta nauja, tipinio dizaino lenta su užrašu lietuvių kalba: „Šiame name gimė ir gyveno skulptorius Markas Antokolskis (1840–1902)“. 

Vilniaus Istorinės atminties komisija, peržiūrėjusi visą Vilniaus miesto atminimo lentų rusų kalba sąrašą, nusprendė į tipines atminimo lentas pakeisti ir likusias atminimo lentas rusų kalba. Tai atminimo lentos, skirtos Mikalojui Konstantinui Čiurlionui (Vilniaus g. 12), Julijai Beniuševičiūtei Žymantienei-Žemaitei (J. Basanavičiaus g. 19 ir L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9), Mečiui Chadaravičiui (M. K. Čiurlionio g. 11), Konstantinui Galkauskui (Pylimo g. 20), Adolfui Juciui (Karių kapų g. 7), Janiui Rainiui (Maironio g.), Marcelinui Šikšniui (Kęstučio g. 27), Petrui Vaičiūnui (Kaštonų g. 4), Antanui Žukauskui-Vienuoliui (A. Goštauto g. 3), Zigmui Žemaičiui (M. K. Čiurlionio 29), Antanui Jonynui (Antakalnio g.). Pasak savivaldybės, šiuo metu rengiami šių tipinių atminimo lentų projektai. 

Atminimo lenta – J. Bieliauskienei

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, taryba priėmė sprendimą įamžinti pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvės, politinės kalinės Jadvygos Bieliauskienės atminimą. Ant pastato Antakalnio g. 43, kuriame ji gyveno, savivaldybės lėšomis bus suprojektuota ir įrengta atminimo lenta. 

Jadvyga Bieliauskienė (1929–2009) – Lietuvos disidentė, kovotoja už žmogaus teises, tikėjimo laisvę ir tautinį orumą sovietinės okupacijos metais. Gimusi Rūdaičių kaime, Kretingos rajone, religingoje ir patriotiškoje šeimoje, jaunystėje ji įsitraukė į antisovietinį pogrindį – platino partizanų spaudą ir dalyvavo pasipriešinimo judėjime.

1948 m. J. Bieliauskienė buvo suimta ir nuteista aštuoneriems metams kalėjimo Intos lageriuose. Grįžusi į Lietuvą aktyviai bendradarbiavo su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, organizavo protesto akcijas, rinko parašus dėl tikinčiųjų persekiojimo nutraukimo. 1982 m. vėl suimta, ketverius metus kalinta Mordovijoje. Paleista iš nelaisvės J. Bieliauskienė platino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio spaudą, 1988 m. kartu su kitais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, 1991 m. – Sausio tryliktosios broliją, buvo jos vadovė. 

Už nuopelnus Lietuvai apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Sausio tryliktosios atminimo ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais.