Nacionalinei koncertų salei grąžintas istorinis pavadinimo dėmuo – Tautos namai
Pasak Šarūno Biručio, kultūros ministro, „šis istorinio pavadinimo dėmens grąžinimas į kultūros apyvartą yra ne tik simbolinis gestas, bet ir įsipareigojimas tęsti Tautos namų idėją, kurią puoselėjo mūsų tautos šviesuoliai“.
Tautos namų idėja, kuri laikyta vienu garsiausių istorinių naratyvų, skirtų lietuvių tautai ir nacionalinei kultūrai stiprinti, radosi XX a. pradžioje, pirmasis ją 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos susirinkime pristatė Jonas Basanavičius. Ši idėja buvo reflektuojama kaip galimybė lietuviams tapti savarankiška Europos tauta, nusimetusia Rusijos imperijos provincijos statusą.
Tautos namų idėją palaikė ir vystė modernios Lietuvos valstybingumo kūrėjai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai, kiti tuometės šviesuomenės atstovai. M. K. Čiurlionis puoselėjo viltį, kad rūmuose bus koncertų ir parodų salės, muziejus, biblioteka, įvairioms draugijoms skirtos patalpos.
Kultūros ministro teigimu, Nacionalinės koncertų salės pavadinimas be istorinio pavadinimo dėmens būtų pernelyg formalus ir visiškai neatspindėtų to, ką ši vieta, jos idėja iš tiesų reiškia.
„Tai – ne tik koncertų erdvė, bet ir vieta, kurioje pulsuoja tautos dvasia, skleidžiasi kultūra ir istorija“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas Š. Birutis.
Pagal projektą, „Tautos namuose“ bus įrengtos keturios salės. Skaičiuojama, jog Didžioji koncertų salė su vienos garsiausių pasaulyje akustikos įmonių – japonų „Nagata Acoustics“ – suprojektuotais sprendimais talpins iki 1.600 klausytojų.
Ji bus pritaikyta klasikinės, simfoninės ir kamerinės muzikos koncertams – su scena ir orkestro duobe. Tokio dydžio akustinės salės Lietuvoje ligšiol nėra, taigi „Tautos namai“ užpildys iki šiol Lietuvos kultūriniame gyvenime žiojinčią didžiulę spragą – taps šiuolaikiška erdve klasikinės muzikos koncertams.
Mažojoje salėje pirmenybė bus teikiama teatro ir šokio, šiuolaikinio cirko, kitų profesionalių scenos menų veikloms. Trečioji, „Tautos namų“, salė bus skirta konferencijoms, ekspozicijoms, renginiams ir edukacinei veiklai. Komplekse bus įrengta ir repeticijų salė, leisianti maksimaliai išnaudoti Didžiąją salę renginiams bei suteiksianti galimybę komplekse vienu metu dirbti keliems orkestrams. Repeticijų salės matmenys ir akustika bus artimi Didžiajai salei, kad atlikėjai galėtų repetuoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios būna koncerto metu.
Viduje numatytos erdvės meno ekspozicijoms, bendradarbystei, restoranui, kavinėms. Taip pat administracinės patalpos darbuotojams, patalpos atlikėjams – persirengimo ir instrumentų laikymo kambariai, įrašų studija. Šalia koncertų salės suplanuotas sodas su lauko meno ekspozicija, apžvalgos aikštelė, numatyta vieta kavinei. Bus įrengta požeminė 54 automobilių ir 15 autobusų vietų stovėjimo aikštelė.
Planuojama, kad Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai iškils 2028 m. pabaigoje ir bus moderniausia koncertinė įstaiga Baltijos šalyse.
Kultūros ministerija yra Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų steigėja ir įgyvendina valstybės, kaip šios viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.
Tekstą „Gilestos“ vadovas apie Nacionalinės koncertų salės projektą: savo biure ją jau esame pastatę“ galima paskaityti ČIA.
