Lietuvos sezonas Prancūzijoje – beveik milijonas žiūrovų ir „liekamieji reiškiniai“
„Kitas tas pats, – taip vadinome Lietuvos sezoną Prancūzijoje 2024, kartu su projektu „Prancūzijos atgarsiais Lietuvoje“ sukūrusį šimtus galimybių pamatyti, išgirsti, pažinti vieni kitų istoriją, kultūrą, aktualųjį meną, šiandienos vertybes ir europinę tapatybę, kartu diskutuoti apie ateities vizijas“, – Lietuvos kultūros instituto pranešime cituojama Virginija Vitkienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarė.
Sezonų tradicija, kurios tikslas – supažindinti su kitų šalių kultūra, istorija bei tapatybe, Prancūzijoje puoselėjama tris dešimtmečius. Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 vyko pernai nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 dienos.
Skaičiuojama, kad 92 dienas trukusiame Sezone dalyvavo per 300 menininkų ir kultūros profesionalų, įvyko daugiau nei 650-renginių, juos aplankė per 950.000 žiūrovų 80-tyje Prancūzijos miestų. Bendra komunikacijos priemonėmis pasiekta auditorija viršijo 35 mln. kontaktų.
Pasak Julijos Reklaitės, Lietuvos kultūros instituto vadovės, Sezonas buvo didžiausias kada nors organizuotas šalies pristatymo užsienyje projektas, kurio dydį ir poveikį buvo sunku įsivaizduoti ir prognozuoti. Jos žodžiais, „daugumai prancūzų publikos Lietuvos meno scena tapo atradimu, tad labai tikėtina, kad Prancūzijos kuratorių, programų sudarytojų akiračiuose atsiras daugiau meno iš Lietuvos, kuris natūraliai įsilies į grupines parodas, planuojamas programas, scenos menų ar kino festivalius ne specialiomis progomis ar dėl egzotikos, o dėl platesnio ir gilesnio pažinimo“.
Anot Sezono rengėjų, abipusis lietuvių ir prancūzų tarpusavio pažinimas, kultūros projektų skleidžiama žinia apie Lietuvą ir regioną, mūsų atsparumą, yra dar aktualesnis šių dienų geopolitiniame kontekste.
O kas po Sezono
Sezonas nepraėjo veltui – po jo liko daug „liekamųjų reiškinių“, kuriuos patirs ir Lietuvos, ir Prancūzijos publika. Antai mecenatų Viktoro ir Danguolės Butkų bei MO muziejaus donacijos dėka Pompidou meno centro nuolatinę kolekciją papildė 12 šiuolaikinių ir istorinių Lietuvos menininkų kūriniai. MO muziejus su Pompidou meno centru 2028 m. planuoja surengti bendrą parodą Lietuvoje.
Lietuvos Nacionalinio muziejaus pastangomis bei Kazio Varnelio sūnaus dėka vieną K. Varnelio kūrinį Pompidou meno centrui padovanojo lietuvis kolekcininkas iš JAV Jonas Dovydėnas.
Paryžiaus Sorbonos ir Vilniaus universitetai užmezgė ilgalaikį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityje.
Paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ – „Palais de Tokyo“, „KADIST Paris“ ir Šiuolaikinio meno centro (Vilnius) bendro darbo rezultatas. Šio projekto paroda šiemet bus pristatoma Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.
Nidos meno kolonija ir „Fondation Camargo“ rengia antrąjį Sezono metu įgyvendinto projekto, skirto kraštovaizdžiui, aplinkai ir geologijos istorijai etapą, kurio tikslas – sustiprinti šešių Lietuvos ir Prancūzijos partnerių ryšius 2025–2026 m.
Prancūzijos Ardešo regione vykusioje rezidencijoje „Flux Sensibles“, kur tyrinėjami žmogaus ir jo aplinkos ryšiai, viešėjo lietuvių menininkės Agnė Jonkutė ir Daina Pupkevičiūtė. Parodos atidarymas sulaukė ypač didelio publikos susidomėjimo. Šiuo metu rengiamas „Flux Sensibles“ projekto katalogas, skirtas bendroms lietuvių ir prancūzų parodoms bei Ardešo kalnų regioninio gamtos parko ir Lietuvos nacionalinio parko partnerystei pristatyti.
Antano Sutkaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų bei Audros Vau paroda „Sulaikytas kvėpavimas“ sudomino publiką apmąstomomis pasipriešinimo ir savigydos temomis. Šiemet A. Sutkaus archyvas bus pristatomas kartu su Giacometti institutu, o S. ir P. Stanikų instaliacija galimai papildys nuolatinę Pompidou meno centro kolekciją.
Lietuvos audėja ir keramikė Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė rezidencijos metu rengė sodų rišimo dirbtuves. Po atviru dangumi sukurtas kolektyvinis kūrinys „Pasaulio medis“. Sodai ir toliau bus eksponuojami Prancūzijoje.
Projektas „Čiurlionio sapnai“ sausio pabaigoje buvo pristatytas Vilniaus šviesų festivalyje, šiuo metu svarstoma apie būsimus bendrus projektus ir kitų metų festivalyje „Video Mapping“.
Dešimt lietuviškų trumpametražių filmų prancūzų publikai buvo pristatomi prieš kino seansus, platformoje „Brefcinema“ ir Bresto trumpametražių filmų festivalyje. Trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ atrinkti šeši filmai prieinami internetinėje kino platformoje „Brefcinema“ Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos ir Liuksemburgo auditorijoms iki 2025 m. birželio 10 d., o keturis jų bus galima pamatyti kino salėse, prieš ilgo metro filmų seansus iki 2026 m. lapkričio 27 d.
Rusijos agresija Ukrainoje paskatino iš naujo kelti tapatybės ir sienų klausimus, taip pat kultūros ir meno srityse. Diskusijoje aptartas muziejų vaidmuo karo sąlygomis Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvai. Planuojamas bendradarbiavimas ir profesiniai mainai tarp Luvro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Bendradarbiaujant „Vaikų žemei“ ir knygų mugei „Salon du livre et de la presse jeunesse en Seine-Saint-Denis“, šeši jauni Lietuvos talentai, lydimi prancūzų menininkų, sukūrė šešis unikalius komiksus, įkvėptus lietuviškų mitų. Buvo atspausdinta 500 leidinio kopijų, pristatytų Montreuil knygų mugėje, šiemet komiksai pristatyti Angulemo festivalyje.
Festivalis „Jazzdor“ 2025 m. Vilniaus džiazo festivalyje pristatys prancūzų grupes.
Bendradarbiavimas tarp „Naujojo Baltijos šokio“ ir „actoral“ festivalio tęsiasi ir po Lietuvos sezono Prancūzijoje.
Bendradarbiaudamas su Klaipėdos lėlių teatru, prancūzų režisierius Renaud Herbin sukūrė universalią mikro-panoraminę freską, sudarytą iš įvairių pasakojimų apie Klaipėdą. 2025 m. spektaklį planuojama rodyti tarptautiniuose lėlių teatro festivaliuose „FMTM Charleville-Mézières“ ir „Figurenfestival Erlangen“.
VERSLO TRIBŪNA
Išvykti padirbėti, o kartu atgauti jėgas ir pasipildyti savo energijos resursus vis populiariau, bet ne visi darbdaviai palankiai nusiteikę darbostogų atžvilgiu. Ką laimi reguliariai išvykstantys patys ir leidžiantys išvažiuoti savo darbuotojams, ir kuo rizikuoja verslas, pripažįstantis tik darbą iš biuro?
Informacijos triukšme susitelkti darosi vis sunkiau – ypač vaikams ir jaunimui. Dirbtinių vaizdų ir netikrų naujienų kasdienybėje svarbia tampa erdvė, kurioje galima ne tik vartoti turinį, bet ir jį suprasti, permąstyti, susieti su savo patirtimi. Šiame kontekste kultūra turi didesnę misiją – būti daugiau nei pramoga ar laisvalaikio forma, o kritinio mąstymo, atsparumo pagrindu. Būtent todėl „Baltisches Haus“ kultūrą yra pasirinkusi viena iš trijų pagrindinių savo mecenatystės krypčių.
MO muziejus drauge su didžiuoju mecenatu, prekybos ir laisvalaikio centru „Panorama“ pristatė jau antrą meno patirtį už muziejaus ribų. Savaitgalį „Panoramoje“ atidaryta menininko Ray Bartkaus instaliacija „Juodas kubas“, lankytojus iš greitos kasdienybės įtraukianti į tylos pauzę.
Palangos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais išgyvena kokybinį virsmą – pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir koncepcijos, architektūrinės dermės bei ilgalaikės vertės. Nekilnojamojo turto industrijoje kalbama, kad geriausiai šiuos lūkesčius atliepia naujas apartamentų kompleksas „Vila Verde Boutique Apartments“. Sparčiausiai besivystančiame kurorto kvartale Vanagupėje jau beveik baigtas įrengti kompleksas reprezentuoja išskirtinį poilsio būsto formatą.
„L‘Atelier de Paris CDCN“, bendradarbiaudamas su Lietuvos šokio informacijos centru, pristatė jaunus Lietuvos choreografus. „L‘Atelier de Paris/CDCN“ ir Lietuvos šokio informacijos centras planuoja toliau plėtoti partnerystę ir tęsti bendradarbiavimą.
Per 2 m. Prancūzijoje išleista 14 lietuvių autorių knygų vertimų į prancūzų kalbą.
Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendino Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje.
