„Ogmios grupės“ direktorius S. Stasevičius: apie verslo pradžią, privatizacijos užkulisius, „vedybų“ sutartį

Sigitas Stasevičius, AB „Ogmios centras“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 35-iems metams, Lietuva jau gali pasakoti sėkmingo verslo istorijas. Viena tokių – „Ogmios grupės“, kurios ištakos siekia 1989-uosius, kai buvę Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto bendramoksliai sukūrė „mažą kolektyvą“. „Buvo avantiūristų metas“, – apie tuos laikus sako Sigitas Stasevičius, „Ogmios grupės“ generalinis direktorius ir vienas steigėjų. VŽ jis pasakoja apie laukinio kapitalizmo laikus, tris blogojo laiko serijas, privatizavimo užkulisius ir apie tai, ar pinigai suteikia laimę.

„Manau, kad tiek tada, tiek dabar verslui yra sudėtinga. Tada buvo vienos problemos pradėti, dabar – visiškai kitokios, bet mentaliai tai vienodai didžiuliai iššūkiai. Tada griuvo politinė santvarka, valiutos nebuvo, ekonomikos nebuvo. Buvo laukinio kapitalizmo beprotiški laikai, galima sakyti – ore tvyrojo santykinai panaši atmosfera, kaip prieš trejus metus Ukrainoje prasidėjus karui“, – sako S. Stasevičius.

„Ogmios grupės“ ištakos siekia 1989 m., kai, anot S. Stasevičiaus, „griuvo ta didžioji baisi sovietinė valstybė, apie kurią nebesinori kalbėti, o ir neverta, ir kuri kaip kortų namelis byrėjo nuo Gorbačiovo atėjimo į valdžią 1985-aisiais. Tai buvo laikas, kad nafta kainavo 10 USD ir faktiškai pakirto tą molinių kojų valstybę, ji nebeturėjo eksporto pajamų. Dabar sankcijomis Rusijai buvo bandyta pasiekti tą patį, bet mums nepavyko. O tada Reaganui pavyko. Taigi, 1985–1989 m. viskas byrėjo, jokios ekonomikos nebuvo, ir tik jauni avantiūristai, būdami 25–29-erių, nusprendė vis tiek ką nors daryti. Negi dabar verksi už kampo“.