2025-02-01 17:58

Pasibaigus „sausajam sausiui“: apie alkoholį, vėžio ligas ir Komunijos vyną

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Daugybei žmonių naujieji metai prasideda iškilmingu apsisprendimu „daugiau niekada“. 2012 m. labdaros organizacija „Alcohol Change UK“, propaguojanti alkoholio vartojimo mažinimą, paskelbė kampaniją „Sausas sausis“, pakvietusią žmones atsikvėpti nuo alkoholio ir pradėti metus blaiviai. Kampanijai įgaunant vis platesnį mastą, vieni specialistai atkreipia dėmesį į daugumai mūsų mažai žinomą alkoholio vartojimo ir onkologinių susirgimų sąsają, o kiti kalba apie „statistinį miražą“.

Tikslių duomenų, kiek asmenų kasmet laikosi „sausojo sausio“ įžadų nėra ir, ko gero, būti negali, tačiau faktas, kad kasmet jų skaičius auga. Pavyzdžiui, 2024 m. vasarį „Civic Science“ duomenimis, 27% 21-ų metų ir vyresnių JAV asmenų teigė, kad „labai tikėtina“, jog dalyvaus kitų, t. y. 2025-ųjų metų „sausajame sausyje“.

Iš „Google Trends“ matyti, kad kasmet šioje akcijoje dalyvauja vis daugiau žmonių, o tai leidžia spėti, kad 2025-aisiais jų skaičius buvo didžiausias iki šiol. Ianas Andersenas, vienas iš alkoholio saikingo vartojimo programėlės „Sunnyside“ įkūrėjų, „Newsweek“ sakė besitikintis, jog 2025 m. sausį akcijoje dalyvaus daugiau nei 75 mln. suaugusių JAV gyventojų. Jungtinės Karalystės labdaros fondo „Alcohol Change UK“ spėjimu, šiemet akcijoje „bandė dalyvauti trečdalis britų vyrų“. Skaičiai įspūdingi, tačiau kas žino, kaip yra iš tikrųjų. 

Alkoholis ir ligos 

Pasak „The New York Times“, tyrimai rodo, kad žmonės, dalyvaujantys „Sausojo sausio“ akcijoje, yra apskritai labiau linkę rūpintis savo sveikata ir gėrimo įpročiais likusią metų dalį nei tie, kurie joje nedalyvauja. Kaip teigia medicinos profesionalai, rūpintis yra dėl ko. 

Antai dr. Vivekas Murthy, JAV generalinis chirurgas, visuomenės sveikatos ekspertas ir verslininkas, šių metų pradžioje paskelbė naują oficialų pranešimą dėl alkoholio ir vėžio rizikos sąsajų, kuriame akcentuojamas tiesioginis alkoholio vartojimo ir padidėjusios vėžio rizikos ryšys. Jame teigiama, jog alkoholio vartojimas yra trečia pagrindinė ir galimai išvengiama vėžio priežastis JAV po tabako ir nutukimo. Pranešime yra keletas rekomendacijų dėl informacijos, tarp jų – ir rekomendacija ant produktų su alkoholiu etikečių pateikti įspėjimus, kurie atkreiptų dėmesį į faktą, kad alkoholis didina kai kurių vėžio rūšių, įskaitant krūties ir žarnyno vėžį, riziką. Jei tai bus padaryta, Amerika taps trečia šalimi po Pietų Korėjos ir Airijos, kuriose reikalaujama tokio ženklinimo. 

„Alkoholis yra gerai žinoma, išvengiama vėžio priežastis, dėl kurios Jungtinėse Valstijose kasmet maždaug 100.000 asmenų suserga vėžiu ir 20.000 nuo šios ligos miršta – tai daugiau nei 13.500 su alkoholiu susijusių eismo įvykių aukų per metus JAV. Tačiau dauguma amerikiečių nežino apie šią riziką“, – dr. V. Murthy cituojamas JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento svetainėje „HHS.gov“. Pasak JAV generalinio chirurgo, tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir vėžio rizikos yra nustatytas mažiausiai septynių rūšių vėžio, įskaitant krūties, storosios žarnos, stemplės, kepenų, burnos (burnos ertmės), gerklės (ryklės) ir balso klosčių (gerklų) vėžį, nepriklausomai nuo vartojamo alkoholio (alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų) rūšies. 

Saugaus lygio nėra

Vargu, ar kas abejoja, kad nesaikingai vartoti alkoholį yra žalinga. Girtavimas siejamas su širdies ir kepenų ligomis, insultu ir nutukimu. Girti asmenys dažniau įsivelia į muštynes ar nelaimingus atsitikimus. Alkoholis sukelia priklausomybę, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaltina jį dėl maždaug vienos iš 20-ies mirčių visame pasaulyje. Tačiau, JAV generaliniam chirurgui pritaria „The Economist“, alkoholio ryšys su vėžiu daugumai žmonių yra kur kas mažiau žinomas. Arba nežinomas visai. 

Dr. Murthy pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad retkarčiais išgeriančių moterų rizika susirgti keletu dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų yra apie 16,5%, o tų, kurios išgeria po vieną gėrimą per dieną (rekomenduojama norma Amerikoje) – apie 19%.

Daugėjant įrodymų apie alkoholio žalą, visuomenės sveikatos organizacijų pranešimai tampa vis griežtesni. PSO kategoriškai teigia, kad „nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio“. Amerikos sveikatos gairėse teigiama, kad tie, kurie negeria, neturėtų pradėti to daryti „nepaisant bet kokios priežasties“.

PSO apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas – mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais (SAV), kurių vieną sudaro stiklelis (40–50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150–200 ml) vyno, bokalas (400–500 ml) 4–5% stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kai moteris išgeria daugiau nei 14 SAV, o vyrai – daugiau nei 21 SAV per savaitę. 

Didesni kiekiai reiškia pavojingą ir sveikatai žalingą alkoholio vartojimą. Beje, PSO atkreipia dėmesį, kad šios rekomendacijos taikytinos tik visiškai sveikiems žmonėms. Jei sergama lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, ar turimas genetinis polinkis vystytis priklausomybėms, net mažiausias alkoholio kiekis yra nesaugus.

Remiantis Lietuvos higienos institutu, įvairios šalys yra nustačiusios skirtingas mažai rizikingo alkoholio vartojimo ribas. Lietuva jų nėra nustačiusi, todėl mūsiškis Higienos institutas pateikia JK rekomenduojamas ribas, išreikštas standartiniais alkoholio vienetais, perskaičiuotais pagal Lietuvoje taikomą SAV reikšmę. Tokiu atveju, mažai rizikingo alkoholio vartojimo kategorijai priskiriami asmenys, kurių suvartojamas alkoholio kiekis per savaitę neviršija 11 SAV moterims ir 16,8 SAV vyrams. Be to, rekomenduojama, kad bent 2 dienas per savaitę asmuo visai nevartotų alkoholio.

Statistinis miražas

Visa tai veikia išblaivinančiai. Tačiau, svarsto „The Economist“, pernelyg didelis uolumas gali duoti priešingą rezultatą. Pažodžiui suprantant PSO rekomendaciją, ji reiškia, kad nesaugu net gurkštelėti pašventinto vyno, dalijamo tikintiesiems bažnyčioje kaip Komunijos dalis. Jei vienas visuomenės sveikatos patarimas atrodo absurdiškas, žmonės gali pradėti abejoti ir kitais. 

Taigi, nors vieningai sutariama, kad nesaikingas alkoholio vartojimas kenkia be jokių išlygų, dėl „lengvo pasimėgavimo“ sutariama mažiau. Pernai gruodį Amerikos nacionalinės Mokslo, Inžinerijos ir Medicinos akademijos padarė „galimai galimą“ išvadą, kad saikingas gėrimas (iki dviejų skardinių alaus per dieną vyrams ir vienos – moterims, kaip teigiama oficialiose Amerikos rekomendacijose) yra labiau naudingas nei žalingas. Remiantis šia išvada, nauda širdies sveikatai nusveria vėžio ir kitų negalavimų riziką, nors šis poveikis tampa nieko vertas, jei išgeriama bent kiek daugiau alkoholio.

Vis tik daugelis mokslininkų įsitikinę, kad lengvo gėrimo nauda yra statistinis miražas. Tačiau, nepasiduoda „The Economist“, net jei PSO teisi ir joks alkoholio kiekis nėra saugus, tai – tik pusė tiesos. Juk nėra beveik nieko, kas būtų visiškai saugu – pradedant skraidymu, baigiant pasivaikščiojimu miesto parke. Vaikščioti yra naudinga, apie tai kalba ir JAV generalinis chirurgas. Tačiau 2022 m. po automobilių ratais žuvo 7.500 amerikiečių pėsčiųjų.

Išmintingi žmonės, sako „The Economist“, paprastai pasveria veiklos keliamus pavojus ir jos teikiamą naudą. Šiais laikais mintis, kad gėrimas gali turėti kokios nors naudos, atrodo beveik eretiška. Tačiau daugelis mėgaujasi alaus ar vyno skoniu ir sykiu – socialiniais ritualais, pavyzdžiui, apsilankymu bare su draugais ar vakarėliu. Štai kodėl pasaulis per metus gėrimams išleidžia maždaug 1,8 mlrd. USD, tačiau visas šis malonumas turi būti dedamas ant svarstyklių kartu su tokia pat realia žala.

Ir pabaigai: naujosiose Kanados gairėse „maža rizika“ apibrėžiama kaip viena iš 1.000 tikimybė, kad dėl alkoholio poveikio ištiks ankstyva mirtis. Jei per savaitę išgeriama nuo dviejų iki šešių gėrimų, tikimybė padidėja iki 1 iš 100. Vaikščiojant pėsčiomis Amerikos gatvėmis rizika per visą gyvenimą būti partrenktam automobilio yra maždaug 1 iš 470.

 

 

 

52795
130817
52791