S. Sierakowskis. Lenkijos karas su pačia savimi

Karolis Nawrockis, išrinktasis Lenkijos prezidentas. Adamo Chelstowskio (Forum/„Scanpix“) nuotr.

Tai buvo keisčiausia rinkimų kampanija šiuolaikinėje Lenkijos istorijoje, kai akivaizdžiai kvalifikuotas kandidatas vos per plauką pralaimėjo žmogui, kuris neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis moka penkias kalbas, yra dirbęs vyriausybės ministru ir Europos Parlamento nariu, o Tautos atminties instituto vadovas Karolis Nawrockis anksčiau buvo nežinomas.

Dar blogiau, per visą kampaniją rengti reportažai atskleidė šokiruojančių faktų apie K. Nawrockio praeitį. Buvęs smurtaujantis futbolo chuliganas ir už sunkius nusikaltimus nuteistų asmenų draugas – jo kandidatūrą iš oro išpranašavo Jaroslawas Kaczynskis, ilgametis neliberalios, populistinės buvusios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis. Nawrockis buvo kaltinamas tuo, kad prieš du dešimtmečius Sopoto viešbutyje „Grand Hotel“ dirbo suteneriu ir išviliojo butą iš neįgalaus pagyvenusio vyro.

Ar tai vieninteliai skeletai jo spintoje? Atsakymas vargu ar svarbus Lenkijos kraštutinių dešiniųjų rinkėjams. Kaip ir Donaldo Trumpo šalininkams, nėra tokio lygio nusikalstamumo, kuris juos nuteiktų prieš savo genties totemą.