Š. Genys. Ko reikia, kad sukurtume stiprią gynybos pramonę?

Toks holistinis požiūris į gynybos pramonę Lietuvoje ne tik prisidėtų prie ilgalaikio saugumo užtikrinimo, bet ir sustiprintų šalies ekonomiką, sukurtų naujų darbo vietų bei skatintų technologinę pažangą.

Daugiau nei saugumo užtikrinimas

Pasaulinės gynybos pramonės dydis pernai siekė 2.309 mlrd. Eur. Tai yra 1,9% viso pasaulio BVP – daugiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos. Prognozuojama, kad šis skaičius ir toliau sparčiai augs, ir 2033 m. jau pasieks 3.583 mlrd.  Pavyzdžiui, „Lockheed Martin“, didžiausios pasaulyje gynybos pramonės įmonės, 2023 m. pajamos siekė apie 67,6 mlrd. JAV dolerių ir buvo didesnės už visos Lietuvos BVP (66,7 mlrd. dolerių).

Gynybos pramonė yra didžiulė rinka, kurioje veikia milžiniškos įmonės. Tiesa, bent jau kol kas Lietuva šioje rinkoje daugiau matoma kaip pirkėja, nei gamintoja. Turint omenyje tai, kad mūsų gaminami lazeriai, dronai, puslaidininkiai ir kitos pažangios technologijos turi potencialo tapti labai reikšminga pasaulinės gynybos pramonės dalimi, nebegalime gaišti laiko ilgiems ginčams – metas pradėti jį realizuoti. 

Diskusijas apie aktyvesnį Lietuvos ir užsienio verslo bendradarbiavimą gynybos sektoriuje labai paskatino „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą. Tai buvo reikšmingiausia praėjusių metų investicija. Vokietijos gynybos pramonės lyderis Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. Eur, o pats projektas atneš šaliai keleriopą naudą, sukurdamas bent 150 darbo vietų, įpūsdamas ekonominio gyvybingumo regionui ir reikšmingai sutrumpindamas svarbios ginkluotės tiekimo grandinę.

Ši sėkmės istorija akivaizdžiai rodo, kad vietos pramonė ir užsienio investuotojai gali ir privalo dirbti kartu. Tuo labiau, kad dabar tam kaip niekada palankios galimybės, kurių tiesiog negalime praleisti. Europos Komisija visai neseniai oficialiai pristatė „ReArm Europe“ planą, kuriame numatomos supaprastintos sąlygos, kaip valstybės galės stiprinti savo gynybos pramones skolindamasis per ES mechanizmus. Tam numatoma skirti iki 150 mlrd. Eur paskolų.

Lietuvos stiprybė – jos specializacija

Pernai Seimas priėmė naują Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės įstatymą. Vienas jo tikslų – paskatinti šalies įmonių ir užsienio investuotojų kooperaciją per pramoninį bendradarbiavimą. Įstatyme numatyti tiek esminiai reikalavimai, tiek priemonės tokioms partnerystėms skatinti. Taip pat apibrėžti bendradarbiavimo būdai ir Lietuvos kariuomenės prioritetai, į kuriuos svarbu atsižvelgti. Žodis „bendradarbiavimas“ čia esminis - gynybos projektai gali būti sėkmingi tik užtikrinant abipusę naudą.

Europoje gausu pavyzdžių, kai užsienio investuotojai sėkmingai bendradarbiauja su vietos verslais. Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, sudarant kontraktus su ginkluotės tiekėjais, dažnai numatoma, kad tam tikri komponentai bus gaminami vietoje. Tai rodo, kad Lietuvai siekiant įsitvirtinti globalioje gynybos pramonėje, nebūtina statyti savo fabrikų – galima koncentruotis į tai, ko partneriams šiuo metu trūksta ir taip užpildyti rinką.

Geopolitiniai iššūkiai ir Europos siekis stiprinti gynybos pajėgumus Lietuvai suteikia unikalią galimybę telkti vidaus ir užsienio investicijas. Norint ja pasinaudoti, svarbu suprasti, kad nereikia tapti visų gynybos sistemų gamintoja. Sėkmę lemia specializacija, pavyzdžiui, komponentų gamyba, technologiniai sprendimai ar specifinės paslaugos. Toks kelias leistų Lietuvai efektyviai išnaudoti savo stipriąsias puses, skatinti aukštos pridėtinės vertės sektorius ir pritraukti investicijas.

Juolab kad Lietuva jau turi ką pasiūlyti didžiausioms pasaulio gynybos pramonės įmonėms. Pasiekimai optoelektronikos, dronų sistemų, metalo apdirbimo ir kitose aukštųjų technologijų srityse kalba patys už save. Šių sprendimų reikia ir moderniai ginkluotei. Tad klausimas nėra „ar turime ką pasiūlyti?“, o „ar sugebėsime apie tai tinkamai pranešti ir sukurti patrauklias investavimo sąlygas?“.

Ko reikia, kad taptume patraukliais partneriais?

Žinoma, nereikia būti naiviems – Europai didinant savo gynybos pramonės pajėgumus konkurencija dėl investicijų bus itin aštri. Esminis klausimas – kiek patrauklūs būsime potencialiems partneriams. Lietuvos sprendimas didinti gynybos finansavimą iki bent 5% BVP yra stiprus signalas, kad esame pasirengę būti ilgalaikiais partneriais.

Kur kas sudėtingesnė užduotis – įsilieti į pasaulines gynybos sektoriaus tiekimo grandines. Pramoninio bendradarbiavimo tema turi būti keliama jau nuo derybų su ginkluotės tiekėjais pradžios. Turime aiškiai komunikuoti apie mūsų lazerių, dronų, puslaidininkių ir kitų aukštųjų technologijų gamintojų potencialą. Kitaip tariant, parodyti, kad esame pasiruošę aktyviai prisidėti prie modernios gynybos pramonės.

Į šią sritį turime žvelgti ne kaip į atskirų įmonių pritraukimą, o kaip į visos ekosistemos kūrimą. Krašto apsaugos ministerija jau žengia žingsnius šia kryptimi – planuoja amunicijos ir sprogmenų gamybos infrastruktūrą, steigia dronų, jūrinių dronų bei technikos aptarnavimo klasterius. Visa tai būtina tvariam ir efektyviam bendradarbiavimui su verslo partneriais.

Sėkmingi Europos pavyzdžiai rodo, kad specializacija yra kelias į sėkmę. Komponentų gamyba, technologiniai sprendimai, paslaugos, tai sritys, kuriose galime tapti reikšminga pasaulinės grandinės dalimi. Svarbiausia bus prasmingos investicijos, telkiant vietinius tiekėjus ir pritraukiant strateginius partnerius.

Kad šis procesas vyktų sklandžiai, turėsime identifikuoti spragas tiekimo grandinėse ir rasti būdus jas užpildyti. Uždavinys sudėtingas ir reikalaujantis daug darbo, bet nuo jo sėkmės priklausys ne tik Lietuvos saugumas, bet ir mūsų ekonomikos augimo perspektyvos.

Įžvalgos autorius – Šarūnas Genys, „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovas