Akis už akį, atsakant į Amerikos prekybos karą?

Tačiau svarbiau ne tai, kad D. Trumpas ir vėl savaip interpretuoja realybę, o jo būsimi sprendimai dėl importo muitų prekybai su ES. Dar visai neseniai Europos Komisijos (EK) pareigūnai reiškė viltį, kad jiems pavyks susitarti su Amerikos administracija dėl prekybos sąlygų pagerinimo, įskaitant ES taikomų importo muitų amerikietiškiems automobiliams sumažinimą.

Apie tai kalbėjo vasarį Vašingtone apsilankęs už prekybą atsakingas EK narys Marošas Šefčovičius. Jis taip pat pakartojo jau anksčiau EK svarstytus siūlymus didinti suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV ir kitokias „pozityvias“ priemones, kuriomis siekiama įtikinti D. Trumpą nepradėti prekybos karo prieš ES.

D. Trumpo komentarai apie ketinimus įvesti 25% muitus prekėms iš ES rodo, kad tokios europiečių viltys gali nepasiteisinti. Pirmas testas bus kovo 12 d. turintys įsigalioti JAV importo muitai plienui ir aliuminiui, kuriuos ketinama taikyti visoms Amerikos prekybos partnerėms, įskaitant ir ES. Jei Amerika įves papildomus importo muitus ES šalių prekėms, EK pareigūnai yra pažadėję „tvirtą ir proporcingą atsaką“.

Tikėtina, kad toks ES atsakas būtų importo muitų amerikietiškoms prekėms didinimas. Tiesa, pats kalbėjimas apie „akis už akį“ atsaką yra derybinė taktika, kuria pirmiausia siekiama išvengti prekybos karo. ES šalyse vis dar tikimasi, kad potencialus neigiamas didesnių muitų poveikis pačiai Amerikai, kai dėl jų išaugtų prekių kainos, atgrasins nuo jų įvedimo. Tačiau pirmoji D. Trumpo kadencija rodo, kad tai, dėl ko sutaria dauguma ekonomistų, nebūtinai įtikina šį „tarifų žmogumi“ vadinamą JAV prezidentą.

Ir vis dėlto, jei Amerika iš tiesų pradės prekybos karą, koks būtų tinkamiausias ES atsakas? Politiškai spaudimas atsakyti tuo pačiu bus didelis. Tačiau EK ir ES šalių vadovams vertėtų gerai apgalvoti Bendrijos atsaką. Juk importo muitai iš Amerikos įvežamoms prekėms turės neigiamą poveikį ES – didesni muitai paprastai reiškia didesnes kainas vartotojams ar pramonės įmonėms, kurios naudoja importuojamus komponentus tolesnėje gamyboje. Jie mažina konkurenciją ir pasirinkimą.

Tad eidama „akies už akį“ keliu ES galbūt parodytų principingumą, tačiau kartu pakenktų savo ekonomikai, kuri, ypač tokių šalių kaip Vokietija, ir taip patiria sunkumų. Naudingiau būtų ne įsitraukti į prekybos karą su pagrindine saugumo partnere, bet išnaudoti šią transatlantinių santykių krizę savo ekonomikos konkurencingumui stiprinti.

Juk vien dėl perteklinės administracinės naštos ir ES bendrosios rinkos fragmentacijos, kylančios iš skirtingų nacionalinių reguliavimo taisyklių, ES šalių įmonės ir vartotojai patiria nuolatinių nuostolių. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, tokio pobūdžio ES bendrosios rinkos fragmentacijos kaina prilygsta 45% muitų pramonės gaminiams ir 110% muitų paslaugoms poveikiui.

Tad naudingiausia ES būtų kryptingai mažinti egzistuojančias kliūtis konkurencijai ir verslo plėtrai ES bendrojoje rinkoje ir ieškoti galimybių naujoms laisvosios prekybos sutartims su kitomis pasaulio ekonomikomis. Kaip pataria Europos užsienio reikalų tarybos analitinio centro analitikė Agathe Demarai, Europa turėtų išlikti rami ir nereaguoti į Amerikos sprendimus, kenkiančius pirmiausia jai pačiai.

Komentaro autorius – Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius