Apie dvispalvį mąstymą ir radikalų veikimą

Nobelio premijos laureatas Friedrichas fon Hayekas savo veikale „Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė“ labai elegantiškai aprašo, kad mūsų mąstymas, deja, yra dichotominis – arba, arba. Dėl to mes pasimetame susidūrę su sudėtingesniais procesais ir reiškiniais, kurie ne „arba, arba“, o „ir, ir“, kurie yra tarp natūralumo ir dirbtinumo. 

Jis konkrečiai nagrinėja spontaninės tvarkos fenomenus, kur pasiklysta mokslininkai. Pavyzdžiui, kalba, pinigai, teisė yra ir „sukurti“, ir „natūralūs“. Jie sukurti ta prasme, kad tai daugybės žmonių protų ir veiksmų, o natūralūs ta prasme, kad nėra kažkurio konkretaus proto rezultatas. Arba kiek matome žmonių, kurie įsitikinę, kad būtina rinktis: arba tikėjimas, arba mokslas. Taip, tarsi gyvenime būtų įmanoma remtis vien tikėjimu arba vien mokslu.

Kodėl apie tai rašau? Nes kasdieniame gyvenime mes juo labiau linkę užstrigti tame juoda–balta, kai spalvų yra daug daugiau. Ir tai pavojinga. Realybėje, jei kažkas elgiasi blogai, tai dar savaime nereiškia, kad jis blogai elgiasi visada. 

Pavyzdžiui, Elonas Muskas daro nesąmones, meluoja, tačiau dar nereiškia, kad visi jo argumentai ir veiksmai dėl biurokratijos mažinimo yra nepagrįsti. Ukrainoje ne viskas gerai ir puiku, kaip ji valdoma, tačiau tai dar nereiškia, kad Donaldas Trumpas teisus dėl Ukrainos. Biurokratija, kaip mes ją pažįstame, yra nuolat besiplečiantis blogis, tačiau tai nereiškia, kad konkretus valstybės tarnautojas yra vedinas blogų ketinimų, ir tai netgi nereiškia, kad kiekvienas konkretus biurokratijos elementas yra žalingas, ir juo labiau nereiškia, kad tos plėtros negalima sustabdyti. 

Jei pasirenkame vieną spalvą, tai pradedame elgtis kaip religiniai fanatikai, manydami, kad mūsų požiūryje viskas idealu, o kito požiūryje viskas nesąmonė. Paėmę tokią poziciją esame linkę ir likti teisiais bei ieškoti tik savo tiesos patvirtinimo, gal tik retais kartais nustebdami. Pavyzdžiui, ir aš visai nesenai taip nustebau pamatęs Barnie Sanderso video kreipimąsi į amerikiečius, kur jis man pirmą kartą pasirodė kaip sveiko proto viršūnė.

Radikalus veikimas

Tai, kad mąstai matydamas įvairias spalvas, tai dar nereiškia, kad esi užstrigęs neveikime. Matau, kaip žmonės, kurie nemato gyvenimo spalvų, dažnai yra ne tie, kurie aktyviausiai veikia, o atvirkščiai – yra tarp tų, kurie pasirenka nuleisti rankas ir nieko neveikti. Nes juk pagal juos (dar viena dvispalvė tezė), „vienas lauke ne karys“ arba „niekas čia nepasikeis“.

O tie, kurie mato gyvenimo įvairovę ir spalvas, žino, kad jie gali padaryti pokytį, bent šiokį tokį, ir imasi veiksmo. Pavyzdžiui, visi mano pažįstami Šaulių sąjungos nariai yra būtent tokio sukirpimo žmonės – matom grėsmes ir žinom, kad mūsų nedidelis indėlis gali padaryti lemiamą įtaką joms užkirsti kelią.

Tegul bus tai mano kvietimas daugiaplaniam kūrybiškumui IR radikaliam veikimui. Tai, kad Lietuva maža ir šalia Rusijos, dar nereiškia, kad ji neapginama. Tai, kad ES klesti biurokratija, dar nereiškia, kad jos žalingo veikimo negalime sumažinti, o ypač Lietuvoje. Tai, kad nebalsavai už šitą vyriausybę, dar nereiškia, kad ji negali padaryti daug gerų dalykų. Galiausiai, tai, kad nesi pagrindinis ir įtakingiausias sprendimų priėmėjas, dar nereiškia, kad nuo tavęs niekas nepriklauso.

Įžvalgos autorius – Remigijus Šimašius, „Institute for Regulatory Innovation, Delivery and Effectiveness“ vyr. patarėjas.