M. Endrijaitis. Opcionų apmokestinimas – kuria kryptimi judėsime?

Publikuota: 2022-12-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
VMI viršininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas

2023 m. prasideda pirmųjų pasirinkimo sandorių (opcionų) realizavimas, tačiau kai kuriais atvejais vis dar neaišku, ar akcijos, kurias įmonės savo darbuotojams suteikė neatlygintinai arba lengvatine kaina, bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Noriu pasidalinti savo nuomone, kokio požiūrio turėtume laikytis, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytos lengvatos taikymas būtų paprastas, aiškus ir nuoseklus. 

Priminsiu, kad 2019 m. pakoreguotas įstatymas numato, jog GPM neapmokestinamosios pajamos yra darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio (ar su juo susijusio asmens) gauta nauda, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jei akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po trejų metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Kaip tik netrukus, kitais metais, baigiasi šis trejų metų terminas, ir prasidės įmonių akcijų pagal anksčiau sudarytus pasirinkimo sandorius, įsigijimai.

Viešojoje erdvėje sutinkama nuomonių, jog pasirinkimo sandorius reikia vertinti kaip darbuotojų motyvavimo priemonę, kuri stiprina darbuotojų lojalumą darbdaviui, skatina efektyviai prisidėti prie veiklos rezultatų gerinimo – juk darbuotojui suteikiama teisė ateityje tapti įmonės akcininku.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taip pat nemažai diskutuojama, ar lengvatos taikymo praktika nueis tinkama linkme, kaip sandorius vertins Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o Lietuvoje įtvirtintas lengvatos reglamentavimas lyginamas su užsienio valstybėse galiojančia tvarka ir taikymo praktika.

Nesivelsiu į diskusijas, ar dabartinis teisinis reguliavimas, numatantis apmokestinimo lengvatos taikymą, yra pakankamas, ar reikėtų jį papildyti; o gal reguliavimas vis tik yra tinkamas, bet reikėtų pateikti daugiau lengvatos taikymo paaiškinimų ir pan.

Tai yra teisėkūros ir teisės normų interpretavimo bei aiškinimo klausimai, kuriuos, tikiuosi, tinkamai išspręs už tai atsakingos institucijos.

Pateiksiu savo viziją, kuria kryptimi, mano galva, Lietuvoje turėtų plėtotis pasirinkimo sandorių neapmokestinimo lengvatos taikymo praktika.

Argumentai, kuriais grindžiu savo požiūrį, yra paprastumas, nuoseklumas bei aiškumas mokesčių mokėtojams ir tuo pačiu verslui, kada jis gali pasinaudoti lengvata, o kada ne.

Šį tą patikslinsiu grynai iš praktinės taikymo pusės.

Jokių klausimų dėl apmokestinimo neiškyla, kai, pavyzdžiui, UAB „X“, siekdama pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, 2020 m. kovo 3 d. sudaro su šiais darbuotojais pasirinkimo sandorį, suteikiantį teisę po trijų metų darbo įmonėje leisti jam įsigyti įmonės akcijų už lengvatinę kainą.

2023 m. kovo 4 d. darbuotojai gali pasirinkti jas įsigyti pigiau ar visai nemokamai.

Jeigu minėtos lengvatos nebūtų, darbuotojų gauta nauda, įsigijus akcijas lengvatine kaina, būtų pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Tačiau turime įstatyme numatytą lengvatą, todėl darbuotojų gauta nauda GPM nėra apmokestinama, nes tenkinamos visos lengvatos taikymo sąlygos: akcijos įsigytos iš darbdavio, jos įsigytos pagal pasirinkimo sandorį ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo šio sandorio sudarymo.

Tačiau verslo praktikoje neretos sudėtingesnės situacijos, pavyzdžiui, kai teisės į akcijas realizavimas siejamas su tam tikru įvykiu – tai gali būti įmonės akcijų pardavimas per viešą akcijų platinimą, išorinių investicijų pritraukimas parduodant dalį įmonės akcijų ir pan. Čia užklumpa neaiškumai, kada bus galima pasinaudoti lengvata, o kada ne.

Paaiškinsiu kelis dažniausiai verslo diskusijose minimus realius atvejus.

Tarkime, Lietuvos bendrovę (toliau – UAB) valdo užsienio valstybės įmonė akcininkė (toliau – Akcininkė), kuri vykdo specialią programą, pagal kurią UAB darbuotojams suteiks opcionus. Jų pagrindu darbuotojai galės įgyti Akcininkės akcijų – nemokamai arba lengvatine kaina (nominalia verte).

Pagal Akcininkės parengtą opcionų planą pasiūlymai dalyvauti programoje yra skirti darbuotojams, kurių sprendimai, iniciatyvos ir pastangos ženkliai lemia įmonės, kurioje jie dirba, bei visos įmonių grupės sėkmę ir gerus finansinius rezultatus.

Tačiau darbuotojų teisės įgyvendinti opcioną šiuo atveju bus galimos tik įvykus sutartyje numatytam įvykiui – pavyzdžiui, jei įvyks sandoryje nurodytas pirminis Akcininkės akcijų siūlymas (angl. Initial Public Offering, IPO), t. y. akcininkė visuomenei pasiūlys įsigyti jos akcijų vertybinių popierių biržoje.

Sandoris, tarkime, numato, kad neįvykus šiam įvykiui IPO), darbuotojai įsigyti akcijų nebegalės. Vadinasi, jei IPO neįvyktų, akcijos darbuotojams nebūtų suteikiamos, nors ir bus išpildyti visi kiti opcionų programoje nustatyti reikalavimai.

Ar šiuo atveju, kai Akcininkės akcijos bus įgytos lengvatine kaina, joms galės būti taikoma minėta GPM lengvata?

Mano nuomone, tai atvejis, kai pasinaudoti GPM lengvata galima, jei tokie atvejai aiškiai aprašyti sutartyse su darbuotojais, jiems yra žinomos visos sąlygos ir jie sutinka, kad, įvykus numatytam veiksmui, patys galės nuspręsti, ar įsigyti įmonės akcijų ar ne.

Kodėl taip manau?

Todėl, kad minėtas IPO įmonei suteikia gausių privalumų – pritraukia papildomų lėšų, pagerina skolinimuisi būtinas sąlygas (o pastaruoju metu skolinimasis vis labiau brangsta), leidžia atsirasti darbuotojų skatinimo priemonei – akcijų programai, padidinamas nuosavas kapitalas, stiprėja bendrovės reputacija, tampa lengviau įgyvendinti įmonių susiliejimus ar įsigijimus, padidėja likvidumas, nes bendrovės akcijomis prekiaujama biržoje ir kt.

Vadinasi, tai patraukli priemonė, nes padeda pritraukti investuotojus, o po išplatinimo rinkoje akcijų vertė dažnai stipriai pakyla.

Manau, kad sandorį galime įvardinti opcionu, jeigu jame numatyta, kad darbuotojai turės galimybę ateityje įsigyti Akcininkės akcijų už nustatytą kainą tik tokiu atveju, jeigu įvyks pirminis Akcininkės akcijų siūlymas (kuris suprantamas kaip įvykis, kai Akcininkė visuomenei siūlo įsigyti jos akcijų vertybinių popierių biržoje).

Tokie veiksmai, padedantys pritraukti kapitalą, visiškai suprantami, ypač startuolių ar pradedančių įmonių atveju. Čia svarbiausia, kad darbuotojai su jais būtų tinkamai supažindinti – tinkamai suprastų savo pasirinkimo teisę ir nuo ko ji priklauso.

O kaip reikėtų tai užtikrinti?

Sutartyse su darbuotojais visas šias aplinkybes aiškiai aprašyti, išsamiai, paprastai ir suprantamai paaiškinti – kad jas paskaitę darbuotojai tikrai suprastų, kokį susitarimą pasirašo. Netgi siūlyčiau sutarčių tekstą rašyti įsivaizduojant, kad jas skaitys ne įmonėje dirbantys žmonės, neturintys daug informacijos apie įmonės veiklos specifiką.

Nereikėtų užmiršti ir to, kad pasirinkimo sandorį patvirtinančiu dokumentu laikomas rašytinis dokumentas, pavyzdžiui, rašytinis susitarimas, darbuotojui išduotas sertifikatas ir kt.

Taigi, jei iš įmonės veiksmų visumos (sutarčių, akcininkų susirinkimų protokolų, komunikacijos pranešimų ir kt. ) matosi, kad įmonė planuoja pirminį siūlymą ir jis tikrai įvyks, o įmonės darbuotojai turės pasirinkimo teisę – bet ne įsipareigojimą – pirkti akcijas už lengvatinę kainą sutartą dieną arba iki jos, GPM lengvata, mano nuomone, opcionams gali būti taikoma.

Dabar pateiksiu pavyzdį, kada, mano nuomone, lengvatą taikyti nėra pagrindo.

Paimkime tą patį pavyzdį, kai Lietuvos bendrovę (toliau – UAB) valdo užsienio valstybės įmonė akcininkė (toliau – Akcininkė). Akcininkė taip pat vykdo specialią programą, pagal kurią UAB darbuotojams suteiks opcionus, kurių pagrindu darbuotojai galės įgyti Akcininkės akcijų – nemokamai arba lengvatine kaina (nominalia verte).

Tačiau vėliau, po sutarčių pasirašymo, paaiškėja, kad šiuo atveju darbuotojai privalės įsigyti akcijas tik įvykus kitokio pobūdžio konkrečiam įvykiui – jei įvyks Akcininkės pardavimas, kuris suprantamas kaip viso Akcininkės turto perleidimas nesusijusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, Akcininkės likvidavimas, susijungimas ar reorganizacija ir kiti įvykiai, kai pasikeičia Akcininkės kontrolė.

Šios aplinkybės visiškai nepriklauso nuo darbuotojos valios, o pasirašant susitarimus jokios informacijos apie privalomą akcijų įsigijimą nebuvo. 

Manau, kad įvykus vienam ar kitam minėtam įvykiui (apie kurį anksčiau darbuotojai nežinojo ir nebuvo supažindinti) lengvata darbuotojams įsigyjant tokias akcijas negalima.

Taip yra, nes šiuo atveju darbuotojai jau yra įsipareigoję įsigyti akcijas – jie neturi pasirinkimo galimybės. Be to, kaip minėjau, pasirašant sutartis apie Akcininkės pardavimą darbuotojams nebuvo žinoma.

Tačiau jei pasirašant sutartį šie darbuotojai būtų informuoti, jog jie turės ne įsipareigojimą, o teisę pasirinkti įsigyti akcijas tik tada, jei įvyks Akcininkės pardavimas, mano nuomone, akcijų įsigijimo momentu GPM lengvata yra galima.

Tokia sąlyga rašytiniai susitarimai gali būti papildyti netgi vėliau, po pirminio susitarimo pasirašymo. Manau, kad tokie įvykiai, kaip teisės į akcijų realizavimo sąlyga (ir dėl Akcininkės pardavimo, ir dėl pirminio Akcininkės akcijų siūlymo), gali būti įrašyti tiek pradinio susitarimo momentu, tiek po kurio laiko – t. y. pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu iki teisės į akcijas realizavimo. Čia svarbiausia, kad darbdavys ir darbuotojas dėl to sudaro abipusį sutarimą.

Žinoma, situacijų gali būti daug ir įvairių, kiekvieną konkrečią situaciją reiktų vertinti individualiai.

Tačiau aprašytus pavyzdžius pateikiu, norėdamas paaiškinti, kaip suprantu, kuria kryptimi turėtume judėti, apmokestindami opcionus.

Apibendrinsiu.

Žinoma, sekite visą aktualią informaciją šia tema – kokia apmokestinimo praktika bus formuojama, kokie oficialūs komentarai, paaiškinimai bus išleisti.

Tačiau mano nuomone, lengvata gali būti taikoma, jei darbuotojai turės pasirinkimo teisę ateityje įsigyti įmonės akcijas, o įmonė yra aiškiai jiems atskleidusi, kad tai gali priklausyti nuo įmonės siūlymo visuomenei įsigyti jos akcijų vertybinių popierių biržoje (ar tam tikrų kitų aplinkybių), ir darbuotojai su tokia sąlyga sutinka, o pati įmonė deda visas pastangas tam įgyvendinti.

Ir priešingai – lengvata negalima, jei darbuotojams nėra žinoma, nuo ko priklausys jų pasirinkimo galimybė ar jiems išvis net nebus sudaryta galimybė pasirinkti.

Visa tai turi būti aiškiai, išsamiai aprašyta ir paaiškinta sutartyse, kurios pasirašomos su darbuotojais siekiant ateityje suteikti jiems pasirinkimo teisę įgyvendinti opcionus.

Tiesiog tokius įvykius aprašykite sutartyse ir paaiškinkite savo darbuotojams.

Paprasta, aišku ir nuoseklu.

 Komentaro autorius – Martynas Endrijaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas (VMI viršininko pavaduotojas)

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Kai tenka rinktis Pietų Korėją 5

Beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir gavus į kaktą pakeliui į Kijevą, netrukus...

Nuomonės
2023.02.06
N. Roubini. Lunatikai ant megagrėsmių kalno

Mūsų ateičiai grasina daugybė tarpusavyje susijusių megagrėsmių. Nors kai kurias iš jų jau seniai žinome,...

Nuomonės
2023.02.05
G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina 1

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
2023.02.04
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku