R. Vilpiðauskas. Ar reikëtø remti nuostolius dël sankcijø patiriantá verslà?

Lietuvos valdanèiosios koalicijos atstovø pirmoji reakcija buvo tokia – ámonës turi suprasti, kad prisiima papildomà rizikà uþsiimdamos verslu su autoritarinëmis ðalimis, kuriose negerbiama ástatymo virðenybë ir nuosavybës teisës. Ði tezë, perkelianti atsakomybæ ámonëms uþ verslo sandorius autoritarinëse ðalyse, skamba teisingai, taèiau turi silpnø vietø.

Viena jø susijusi su ðiuolaikinio verslo ryðiais ir dalyvavimu globaliose tiekimo grandyse. Ar Lietuvos ámonë turëtø galvoti apie politinæ rizikà sudarydama sandorá su Vokietijos ar Prancûzijos automobiliø gamintoju, nes jis tikriausiai parduoda savo produkcijà Kinijoje, Rusijoje ar kitose autoritarinëse ðalyse? Tai neabejotinai apsunkintø Lietuvos ámoniø veiklà ES bendrojoje rinkoje, kuri yra svarbiausia Lietuvos verslui ir bûtø sunkiai ágyvendinama praktiðkai.

Be to, ne visada rizika kyla ið autoritariniø valstybiø sprendimø, kurie susijæ su jø politinës sistemos specifika ar vis labiau prieðiðkais santykiais Vakarø demokratijø atþvilgiu. Vienoks rizikos ðaltinis, kai Lietuvos ámonë susiduria su korupcinëmis praktikomis autoritarinës ðalies viduje. Kitoks rizikos ðaltinis, kai tos ðalies vadovybë imasi trikdyti verslo ryðius, reaguodama á Lietuvos politinius sprendimus. Juk yra prieþastis, kodël, pavyzdþiui, ne Estijos, o Lietuvos ámonës patiria Kinijos spaudimà.

Tad atsakymas á Lietuvos valstybës santyká su verslu, kai pastarasis patiria trikdþiø dël ðalies uþsienio politikos sprendimø, nëra vienareikðmiðkas. Turbût todël Lietuvos Vyriausybës atstovai prabilo apie paramà lengvatiniø paskolø forma, pagalbà ieðkant naujø rinkø ir panaðias priemones. Taèiau tada kyla kitø klausimø. Ar parama bus pakankamai greita ir tikslinga? Kaip rodo pandemijos valdymo patirtis, valstybës institucijoms uþtrunka nemaþai laiko, kai reikia administruoti paramà verslui, patyrusiam nuostoliø dël karantino priemoniø. Beje, efektyviausia ðiuo poþiûriu buvo atleidimo nuo mokestiniø prievoliø valstybei parama. Be to, ar pagalba einant á naujas rinkas ir Lietuvos komercijos ataðë veikla apsiribos tik demokratinëmis valstybëmis? Iki ðiol daþniausiai Lietuvos verslui politikø uþtarimo bendrø vizitø Lietuvos delegacijose ir kitokiomis formomis reikëdavo bûtent autoritarinëse valstybëse.

Lietuvos ekonomika smarkiai susijusi su likusiu pasauliu, o átampos tarp Vakarø demokratijø ir prieðiðkø joms autoritariniø valstybiø, tikëtina, augs. Todël pats metas Lietuvos valdantiesiems inicijuoti vieðà diskusijà su verslo bendruomene ir ekspertais apie tai, kaip suderinti Lietuvos uþsienio politikà ir veikimà su sàjungininkais NATO bei ES formatuose su galimomis ekonominëmis pasekmëmis, kurias sukelia á didesná Lietuvos saugumà ar demokratiniø vertybiø plëtrà nukreipti sprendimai. Apskritai reikëtø diskusijos, kokiø ilgalaikiø tikslø siekiama tokia uþsienio politika, kokia jø ilgalaikë nauda ir kaip jà vertinti santykyje su trumpalaikiais ekonominiais praradimais. Tokia diskusija jau turëjo ávykti ðiai Vyriausybei pradedant darbà, nes jos programoje buvo numatytos nuostatos, dabar daranèios átakà Lietuvos ámonëms. Be to, ji bûtø padëjusi tinkamai ásivertinti tø sprendimø poveiká ir sumaþinti potencialø opoziciniø partijø pasiprieðinimà. Pastarasis tapo nauju politinës rizikos verslui ðaltiniu Lietuvoje, nes sunku prognozuoti, ar dabartinë politika bus tæsiama pasikeitus valdþiai. Tad apie tokius dalykus reikëtø diskutuoti, o ne demonizuoti verslininkus, kurie reiðkia nepasitenkinimà dël patiriamø nuostoliø.

Komentaro autorius -  Ramûnas Vilpiðauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius