R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais?

Publikuota: 2021-10-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip oficialiai pradėtas procesas, kurio metu diskutuojant su gyventojais, įvairiomis visuomenės grupėmis, ekspertais ir politikais turėtų būti įsivertintos svarbiausios ateities tendencijos, išgryninti potencialūs Lietuvos raidos scenarijai ir parengta strategija Lietuva 2050, brėžianti ilgalaikes šalies pažangos kryptis.

Sužinojus apie šios Vyriausybės numatytos strategijos rengimą daug kam turėtų kilti klausimas, ar tikrai dabar tinkamas metas diskutuoti apie tai, kas gali vykti tolimoje ateityje? Juk pandeminė situacija Lietuvoje pastaruoju metu blogėja, Baltarusijos režimo sukelta migrantų krizė neišspręsta, o dėl pasaulyje vykstančių procesų sparčiai auga gamtinių dujų, elektros, kuro ir kitų produktų kainos. Ar svarstymai apie tokią tolimą ateitį pernelyg neatitrauks ministrų ir Seimo narių dėmesio nuo dabar spręstinų problemų? Ar netaps priedanga pasislėpti nuo sunkiai suvaldomų krizių? Ar dialogas su visuomene nebus tik imitacija, o pati strategija netaps dar vienu ilgai rengtu ir greitai pamirštu dokumentu?

Tai – pagrįsti klausimai, į kuriuos turi atsakyti šio proceso iniciatoriai. Svarbiausi klausimai turbūt yra du. Ar apskritai prasminga galvoti apie trijų dešimtmečių perspektyvą, kai dėl sparčių technologinių pokyčių, sveikatos, geopolitinių ir kitokių krizių pasaulyje sunkiai galime nuspėti, kas įvyks po metų ar kitų? Ir kaip sumažinti riziką, kad parengta pažangos strategija liks tik popieriuje?

„Ilgalaikėje perspektyvoje visi būsime mirę.“ Tai viena žinomesnių J. M. Keyneso frazių, dažnai interpretuojama kaip kvietimas valstybei nepalikti ekonominių procesų savieigai, kitaip sakant, rinkos veikimui, ir imtis priemonių dabar tam, kad būtų išvengta skausmingų svyravimų ateityje. Perfrazuojant tai, kas, jei ne išrinkti politikai turėtų galvoti apie ilgalaikę valstybės raidos perspektyvą, ypač apie tas sritis, kurios gali būti laikomos svarbiausiomis valstybės funkcijomis, – krašto apsauga ir vidaus tvarka, valstybės valdymas, laikantis Konstitucijoje įtvirtintų principų, viešojo sektoriaus kokybiškos paslaugos, sveika ir švari aplinka.

Taip, situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, neapibrėžtumas yra didžiulis, o informacijos sklaida, įskaitant ir dezinformaciją, kaip niekada sparti. Bet dėl to tik stipresnis tampa neapibrėžtumo valdymo poreikis bei visuomenės atsparumo galimoms krizėms stiprinimo priemonės, kurias rengiant būtina galvoti apie ilgalaikes tendencijas. Būtent todėl ES tapo įprasta modeliuoti raidos scenarijus, siejamus su klimato kaita, bent iki 2050-ųjų, o ir nemažai ES valstybių rengia ilgalaikes nacionalines raidos strategijas.

Kita vertus, J. M. Keyneso kritikai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad politikai dažnai rūpinasi ne mažiau trumpalaikiais ir savanaudiškais dalykais nei verslininkai. Pastariesiems rūpi pelnas, o pirmiesiems – perrinkimas ir buvimas valdžioje. O perrinkimui reikalingi sprendimai nebūtinai sutampa su viešuoju interesu ir ilgalaike šalies pažanga. Tuo labiau jog informacijos asimetrijos, organizacinės ir komunikacinės problemos politikoje bei biurokratijoje ne mažiau nei versle trikdo sutartų tikslų įgyvendinimą. Tai iliustruoja sunkumai valdant pandemijos bei migracijos krizes, pačių politikų pripažįstamas pernelyg menkas dėmesys teisėkūros kokybei. Dėl minėtų trūkumų žlunga ir gerais ketinimais grįstos strateginio planavimo iniciatyvos.

Taip prieiname prie antrojo klausimo – kaip minimizuoti rizikas, kad pažangos strategija liks tik popierinė? Geram rezultatui svarbus tinkamai organizuotas procesas. Svarbu, kad strategijos rengime dalyvautų visos rimtai apie ateitį galvojančios politinės partijos ir institucijos — ir valdantieji, ir opozicija, kad būtų išgirsti ir skeptikai, ir entuziastai visuomenėje, kad scenarijų kūrime dalyvautų įvairių sričių ekspertai. Tokiam bendros kūrybos procesui reikia laiko, strateginės kantrybės ir lyderystės. Galiausiai, svarbu numatyti reguliarų jos atnaujinimą, įvertinant pasaulyje vykstančius pokyčius. Tik tada galima bus tikėtis, jog šalies visuomenė labiau sutars ir susitelks, kad Lietuva išliktų ir klestėtų 2050-aisiais.

Komentaro autorius — Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 2

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku