R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais?

Publikuota: 2021-10-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip oficialiai pradėtas procesas, kurio metu diskutuojant su gyventojais, įvairiomis visuomenės grupėmis, ekspertais ir politikais turėtų būti įsivertintos svarbiausios ateities tendencijos, išgryninti potencialūs Lietuvos raidos scenarijai ir parengta strategija Lietuva 2050, brėžianti ilgalaikes šalies pažangos kryptis.

Sužinojus apie šios Vyriausybės numatytos strategijos rengimą daug kam turėtų kilti klausimas, ar tikrai dabar tinkamas metas diskutuoti apie tai, kas gali vykti tolimoje ateityje? Juk pandeminė situacija Lietuvoje pastaruoju metu blogėja, Baltarusijos režimo sukelta migrantų krizė neišspręsta, o dėl pasaulyje vykstančių procesų sparčiai auga gamtinių dujų, elektros, kuro ir kitų produktų kainos. Ar svarstymai apie tokią tolimą ateitį pernelyg neatitrauks ministrų ir Seimo narių dėmesio nuo dabar spręstinų problemų? Ar netaps priedanga pasislėpti nuo sunkiai suvaldomų krizių? Ar dialogas su visuomene nebus tik imitacija, o pati strategija netaps dar vienu ilgai rengtu ir greitai pamirštu dokumentu?

Tai – pagrįsti klausimai, į kuriuos turi atsakyti šio proceso iniciatoriai. Svarbiausi klausimai turbūt yra du. Ar apskritai prasminga galvoti apie trijų dešimtmečių perspektyvą, kai dėl sparčių technologinių pokyčių, sveikatos, geopolitinių ir kitokių krizių pasaulyje sunkiai galime nuspėti, kas įvyks po metų ar kitų? Ir kaip sumažinti riziką, kad parengta pažangos strategija liks tik popieriuje?

„Ilgalaikėje perspektyvoje visi būsime mirę.“ Tai viena žinomesnių J. M. Keyneso frazių, dažnai interpretuojama kaip kvietimas valstybei nepalikti ekonominių procesų savieigai, kitaip sakant, rinkos veikimui, ir imtis priemonių dabar tam, kad būtų išvengta skausmingų svyravimų ateityje. Perfrazuojant tai, kas, jei ne išrinkti politikai turėtų galvoti apie ilgalaikę valstybės raidos perspektyvą, ypač apie tas sritis, kurios gali būti laikomos svarbiausiomis valstybės funkcijomis, – krašto apsauga ir vidaus tvarka, valstybės valdymas, laikantis Konstitucijoje įtvirtintų principų, viešojo sektoriaus kokybiškos paslaugos, sveika ir švari aplinka.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taip, situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, neapibrėžtumas yra didžiulis, o informacijos sklaida, įskaitant ir dezinformaciją, kaip niekada sparti. Bet dėl to tik stipresnis tampa neapibrėžtumo valdymo poreikis bei visuomenės atsparumo galimoms krizėms stiprinimo priemonės, kurias rengiant būtina galvoti apie ilgalaikes tendencijas. Būtent todėl ES tapo įprasta modeliuoti raidos scenarijus, siejamus su klimato kaita, bent iki 2050-ųjų, o ir nemažai ES valstybių rengia ilgalaikes nacionalines raidos strategijas.

Kita vertus, J. M. Keyneso kritikai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad politikai dažnai rūpinasi ne mažiau trumpalaikiais ir savanaudiškais dalykais nei verslininkai. Pastariesiems rūpi pelnas, o pirmiesiems – perrinkimas ir buvimas valdžioje. O perrinkimui reikalingi sprendimai nebūtinai sutampa su viešuoju interesu ir ilgalaike šalies pažanga. Tuo labiau jog informacijos asimetrijos, organizacinės ir komunikacinės problemos politikoje bei biurokratijoje ne mažiau nei versle trikdo sutartų tikslų įgyvendinimą. Tai iliustruoja sunkumai valdant pandemijos bei migracijos krizes, pačių politikų pripažįstamas pernelyg menkas dėmesys teisėkūros kokybei. Dėl minėtų trūkumų žlunga ir gerais ketinimais grįstos strateginio planavimo iniciatyvos.

Taip prieiname prie antrojo klausimo – kaip minimizuoti rizikas, kad pažangos strategija liks tik popierinė? Geram rezultatui svarbus tinkamai organizuotas procesas. Svarbu, kad strategijos rengime dalyvautų visos rimtai apie ateitį galvojančios politinės partijos ir institucijos — ir valdantieji, ir opozicija, kad būtų išgirsti ir skeptikai, ir entuziastai visuomenėje, kad scenarijų kūrime dalyvautų įvairių sričių ekspertai. Tokiam bendros kūrybos procesui reikia laiko, strateginės kantrybės ir lyderystės. Galiausiai, svarbu numatyti reguliarų jos atnaujinimą, įvertinant pasaulyje vykstančius pokyčius. Tik tada galima bus tikėtis, jog šalies visuomenė labiau sutars ir susitelks, kad Lietuva išliktų ir klestėtų 2050-aisiais.

Komentaro autorius — Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslas lašinius keičia raumenimis 2

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
05:50
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku