Banguotas „Klarnos“ kelias į IPO: negailestingumą pakeitė nušvitimas

Technologijų IPO bumas buvo fiksuotas 2021 m., o nuo to laiko listingavimų gerokai sumažėjo. Rizikos ir privataus kapitalo bei įmonių sandorių duomenų bazės „Pitchbook“ atlikta analizė rodo, kad, nepaisant sumažėjusių palūkanų, nėra labai aiškių požymių, kad situacija iš esmės galėtų keistis 2025-aisiais.

Švedijos „fintech“ žvaigždės technologijų IPO bandys pajudinti iš stagnacijos.

„Klarna“ nusprendė listinguotis ne Europoje, o JAV, Niujorko vertybinių popierių biržoje. Apie tai, kad IPO vykdys už Atlanto, Sebastianas Siemiatkowski, „Klarnos“ vadovas, kalbėjo jau kurį laiką – jo teigimu, toks sprendimas priimtas dėl palankesnės reguliacinės aplinkos ir dėl to, kad Amerikoje kompanija sulauks didesnio dėmesio.

IPO prospektą „Klarna“ pateikė kovo 14 d. Kaip rašo CNBC, analitikai mano, kad kompanija galėtų sulaukti apie 15 mlrd. USD įverčio ir pritraukti 1 mlrd. USD.

Tai – palyginti nedaug su pikiniu 46 mlrd. USD įverčiu, kurį „Klarna“ 2021 m. gavo per patį startuolių investicijų bumą. Švedijos bendrovė buvo tapusi savotišku pandemijos pradžioje išpūstų lūkesčių ir įverčių technologijų sektoriuje simboliu.

Sparčiai augusios ir įspūdingai nepelningos „Klarnos“ įvertis dramatiškai buvo nurėžtas jau 2022 m., kai pradėjo kilti palūkanos ir investuotojai nusisuko nuo itin nepelningų kompanijų. Kalbant tiksliais skaičiais, per 2022 m. surengtą investicinį raundą įvertis buvo nurėžtas net 85%, iki 6,7 mlrd. USD.

Nuo to laiko IPO besiruošianti bendrovė siekė iš esmės pakeisti savo įvaizdį. Efektyvumas, efektyvumas ir dar daugiau efektyvumo – taip būtų galima apibūdinti „Klarnos“ strategiją, kuriai į pagalbą atėjo generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) bumas.

Pranešimuose žiniasklaidai ji dabar save prisistato kaip „DI technologijos pagrindu veikiantį mokėjimo tinklą ir apsipirkimo asistentą“. Daugiausia ši bendrovė žinoma dėl savo BNPL platformos. Ji pirkėjams leidžia atidėti ar išskaidyti mokėjimus be palūkanų – šią riziką „Klarna“ permeta ant pardavėjų pečių, iš jų imdama dalį sumos nuo pardavimo. Tai yra pagrindinis „Klarnos“ pajamų šaltinis.

Kapojo galvas

Apie tai, kad DI technologija turės seisminę įtaką darbo rinkai, kalbama nuo pat 2022 m. pabaigos, kai „OpenAI“ išleido pokalbių robotą „ChatGPT“. Kiek ir kokių darbų bus eliminuota? Kaip keisis esami darbai? Į visus šiuos klausimus bandė atsakyti tiek įvairių verslo konsultacijų įmonių, tiek tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo ar Tarptautinio valiutos fondo, analitikai.

„Ar DI atims mano darbą?“ tapo svarbiu ateities klausimu daugybei žmonių. Įvairios analizės konstatavo – iš kai kurių DI darbą iš tiesų gali atimti, tačiau didesnė dalis darbų ne dings, o bus paveikti technologijų progreso, t. y. darbas liks, bet jis bus kitoks, produktyvesnis ir efektyvesnis. Be to, DI kurs tokias darbo vietas, kurių iki šiol nebuvo.

Pačios kompanijos ir jų vadovai dažniausiai šiuo klausimu žodžius rinkdavo atsargiai. Bet ne „Klarna“ ir ne S. Siemiatkowski – jis praėjusiais metais atvirai kalbėjo apie tai, kaip DI kompanijai padėjo drastiškai sumažinti išlaidas. Štai pernai „Klarna“ teigė, kad generatyvinis DI jai padėjo išlaidas rinkodarai nurėžti 10 mln. USD per metus.

Vasarą skelbta, kad per metus „Klarna“ savo darbuotojų skaičių sumažino nuo 5.000 iki 3.800. Naujausi IPO prospekte pateikiami duomenys rodo, kad darbuotojų iki šių metų kovo jau yra sumažėję iki 3.422.

S. Siemiatkowski pernai BBC teigė, kad artimiausiais metais darbuotojų skaičius galėtų sumažėti iki vos 2.000, nes DI planuojama perduoti tokias užduotis kaip klientų aptarnavimas ar rinkodara.

„Mes galime padaryti daug daugiau su mažiau. Viduje kalbame apie 2.000 (liksiančių – VŽ) darbuotojų. Tačiau nenorime nustatyti aiškaus termino, iki kada tai pasieksime“, – teigė S. Siemiatkowski. Pasak jo, vienam „Klarnos“ darbuotojui tenkančių pajamų vidurkis pašoko nuo 400.000 iki 700.000 USD.

Pernai vasarį skelbtame pranešime „Klarna“ teigė, kad jos DI asistentas, veikiantis „OpenAI“ sukurtų modelių pagrindu, vos po mėnesio gebėjo aptarnauti du trečdalius klientų užklausų bei padaryti darbą, kuriam reikėtų 700 darbuotojų. O klientų, bendravusių su DI asistentu, pasitenkinimo rodikliai esą ne ką prastesni, nei bendraujant su žmonėmis.

„Nušvitimas“

Tiesa, prieš mėnesį „Klarnos“ vadovas S. Siemiatkowski, regis, bent jau iš dalies nuo savo teiginių atsitraukė. Jis savo socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė „nušvitęs“, nes „DI pasaulyje nėra nieko vertingiau nei žmonės“.

„Gerai, galite juoktis dėl to, kad tai supratome taip vėlai, bet mes netrukus pradėsime dirbti tam, kad „Klarnos“ klientai visada turėtų galimybę pasikalbėti su žmogumi!!!“ – rašė S. Siemiatkowski.

Tačiau ambicingi, viešai deklaruojami efektyvumo tikslai niekur nedingo. Štai IPO prospekte nurodoma, kad „Klarna“ planuoja uždaryti biurus Amsterdame ir Vokietijos mieste Manheime, be to, ji nepratęs 2027 m. pasibaigiančios biurų nuomos sutarties Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV).

Anksčiau „Klarna“ buvo pagarsėjusi kaip itin nuostolinga kompanija. Pavyzdžiui, 2021 m., kai jos įvertis buvo pačiame pike, agresyvi plėtra lėmė 730 mln. USD nuostolį. 2022 m. „minusas“ grynojo pelno eilutėje išsipūtė iki maždaug 1 mlrd. USD.

Nuo to laiko nuostoliai ėmė laipsniškai mažėti – 2023 m. jie krito iki „vos“ 244 mln. USD, o pernai bendrovė apskritai fiksavo pelningus metus (21 mln. USD).

Dabar ji nurodo turinti 90 mln. platforma besinaudojančių pirkėjų, jos paslaugomis naudojasi 675.000 pardavėjų, tarp jų H&M, „Walmart“ ar „Booking.com“.

„Kompanija daugiau nebedegina pinigų, ji pasiekė grynąjį pelną, jai, tikėtina, buvo naudingos besikeičiančios palūkanų normos, – technologijų portalui „Sifted“ sako Nalinas Patelis, „Pitchbook“ tyrimų vadovas. – Atmetus įvairius išorės faktorius, tai gali būti geriausia proga jiems listinguotis.“