Kosmoso lenktynės kaista: JAV siekiant išsilaipinti Marse, Europai reikia atsibusti

Lietuvos kosmoso sektoriaus bendrovės irgi turi, ką pasiūlyti, bet savo potencialo neišnaudoja

Iš kairės: Antanas Laurutis, Laurynas Mačiulis. VŽ koliažas.

Šaltojo karo metais įsisiūbavusios kosmoso lenktynės vėl grįžo į akiratį – geopolitinei įtampai kaistant, pasaulio galingosios didina finansavimą ir stengiasi įsitvirtinti kosmoso platybėse. Strategiškai į tai sureagavo ir Europa, dažnai kritikuojama dėl atotrūkio inovacijų srityje. Dar šiems metams neprasidėjus paskelbė apie palydovų tinklo projektą „Iris2“. Tuo metu Lietuvoje valdžia žada tęsti praėjusios vyriausybės kosmoso ambicijas, tačiau konkrečių priemonių dar neįvardina.

Vos prisiekęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas inauguracijos kalboje didingai paskelbė, kad JAV bus pirmoji valstybė, išsilaipinusi Marse. Žinoma, jau tenka įprasti visus antrąkart išrinkto JAV prezidento skambius išstojimus vertinti gana skeptiškai. Ypač kai D. Trumpas nepateikė jokių konkrečių detalių, įskaitant tai, ką naujoji iniciatyva reikštų dabartinei NASA Mėnulio programai, kada astronautai pasiektų Marsą ir kokios kitos NASA programos gali būti apkarpytos, kad būtų galima už ją sumokėti, teigia „The New York Times“.

Visgi, prezidento pašonėje esantis savo kosmines vizijas pateisinęs Elonas Muskas, bendrovių „SpaceX“ ir „Starlink“ įkūrėjas bei D. Trumpo mecenatas, verčia manyti, kad dėmesys ir finansavimas kosmoso pramonei reikšmingai augs.